– Artėja dvi šventės: Amerikoje – Liepos 4-oji, Jungtinių Amerikos valstijų nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos diena, Lietuvoje – Liepos 6-oji, Lietuvos Mindaugo karūnavimo ir Lietuvos valstybės įsipilietinimo tarp krikščioniškosios Europos šalių diena. Ar yra prasmių, kurios šias dienas sietų, „Laisvosios bangos“ radijas pasiteiravo Čikagos advokato ir spaudos apžvalgininko Povilo Žumbakio.
– Nesu buvęs Lietuvoje karaliaus Mindaugo šventės metu, bet žinau, kaip ji švenčiama. Labiau norėčiau kalbėti apie Liepos 4-ąją, kaip ji švenčiama Amerikoje. Aš, pavyzdžiui, tą dieną švenčiu skaitydamas 3 dokumentus. Ir tai darau jau apie 50 metų. Tie dokumentai suteikia prasmės visai dienai. Kadangi ne pokyliai, ne gegužinės, ne šaudymai iš petardų yra šios šventės esmė. Amerikos Nepriklausomybės esmė yra būtent šie dokumentai.
Šiemet kaip tik sukanka 800 metų nuo pagrindinio dokumento, grindžiančio Vakarų ir amerikiečių teisės sistemas. Tai Magna Charta Libertatum – Didžioji laisvių chartija. Bajorai ir dvasiškiai 1215 m. birželio 15 d. atsistojo prieš Anglijos karalių ir prasidėjo demokratijos bei parlamento sistemos įkūrimas, t.y. teisinės sistemos kūrimas. Magna Charta arba Didysis įstatymas, verčiant iš lotynų kalbos, apribojo absoliučią karaliaus valdžią.
Antrasis dokumentas, kurį kiekvienais metais perskaitau iš naujo, tai Amerikos nepriklausomybės paskelbimo deklaracija. Tai įvyko prieš 239 metus. Tai svarbus dokumentas todėl, kad pirmą kartą šia deklaracija pripažįstama, kad Kūrėjas davė žmonėms teises, kurių niekas negali atimti. Tos teisės yra į gyvybę, į laisvę ir į laimės siekimą. Tai nereiškia garantijų laimei, bet reiškia garantijas laimės siekti. Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus yra lygiai vertingas ir lygus prieš Dievą. Tai yra pamatinis visos Amerikos teisės sistemos teiginys.
Tai gerokai išgąsdino Europos ir pasaulio karalystes. Po keliolikos metų Amerika priėmė Konstituciją. Svarbu paminėti, kad Nepriklausomybės deklaraciją ir Konstitucija kalba apie pamatinius dalykus, laiduojančius suverenitetą. Suverenitetą iš Dievo turi žmogus. Ne valstybė, ne karaliai, ne elitas, bet žmogus. Amerikos Konstitucija ir pradedama žodžiais: We the People, t. y. mes, žmonės, surašome Konstituciją ir paskelbiame, ką valdžia gali ir ko negali daryti.
Tuomet, kai buvo priimta konstitucija, buvo surašyti pagrindiniai principai. Į detales nebuvo leidžiamasi, būtų kilę per daug ginčų. Tad po ketverių metų buvo priimti dešimt priedų, pavadintų „Bill of Rights“ – žmogaus teisių pagrindai. Tai pagrindiniai Amerikos žmonių teisių postulatai. Tie priedai – labai aiški principų tąsa nuo Magna Charta dėsnių, nuo nepriklausomybės paskelbimo, kad mes, žmonės, ledžiame valdžiai daryti tai ir tai, ir draudžiame šitai ir šitai. Todėl Amerikos Konstitucija kartais vadinama negatyvia Konstitucija. Tie 10 priedų kalba apie tai, kad valdžia negali riboti tikybos, negali uždrausti žmogui kalbėti ir mąstyti laisvai. Tai įsakymai valdžiai, ko valdžia daryti negali.
– Ar manote, kad Amerika laikosi šių principų?
– Aukščiausiojo teismo sprendimai rodo, kad Konstitucijos nebesilaikoma, palaipsniui nuo jos tolstama. Ir visuomenė nuo to tolsta. Šią savaitę Aukščiausiasis teismas priėmė porą sprendimų. Vienas iš jų buvo dėl vienos lyties asmenų vedybų. Vyriausias teisėjas ir vienas iš jo keturių kitų kolegų, kurie pasisakė prieš tą sprendimą (sprendimas buvo priimtas 5 balsais prieš 4), pasisakė, kad tai prieštarauja Magna Charta principams. O teisėjas Antoninas G. Scalia, vienas iš labiausiai išsilavinusių Amerikos teisėjų, pasakė, kad tie sprendimai kelia pavojų Amerikos demokratijai.
Vienas iš pagrindinių Amerikos teisės tėvų Benjaminas Franklinas, priėmus Konstituciją ir „Bill of Rights“, pasakė būsimosioms kartoms: „Mes sukūrėme Respubliką. Ar jūs sugebėsite ją išlaikyti?“ Ir šiandien tai labai realus klausimas Amerikoje.
– Kaip manote, ar Amerikos laisvės yra universalus gėris, tinkantis visiems? Irakiečiams, afrikiečiams, kinams, rusams?
– Manau, kad esminiai principai tinka visiems žmonėms. Bet dalis kultūrų to netoleruoja. Iš dalies jos turi pasivyti tuos principus. Per tūkstančius metų buvo sukurtos kultūros, uždraudžiančios žmogui laisvai galvoti, reikšti mintis, kalbėti. Tokiose sistemose bandyti įdiegti demokratiją yra nesusipratimas. George’as Bushas klydo to siekdamas. Klydo ir anglai, kai bandė kurti demokratijas kraštuose, kurių kultūra yra atsilikusi.
Pasaulis, manau, pasimokė iš Magna Charta ir Amerikos nepriklausomybės. Tai apvertė buvusią sistemą, kai karaliai sakydavo, kad jų teisė valdyti yra iš Dievo. Buvo ir karalių, ir diktatorių, kurie netikėjo Dievu, bet teise valdyti naudojosi. Josifas Stalinas ir Adolfas Hitleris irgi sakė, kad turi teisę valdyti ir daryti baisiausius nusikaltimus. O Magna Charta paskelbimas buvo sukilimas. Nes tuo buvo pareikšta apie žmonių suverenitetą.
Tai pamoka ir Lietuvai, ir Europos Sąjungai. Ir visam pasauliui. Žinoma, tiems, kurie valdo, šis dokumentas yra neparankus. Ir visais būdais per amžius bandoma jį sumenkinti. Kadangi valdžia siekia įsakyti žmonėms kaip jiems gyventi. Tuo metu pamatiniai Vakarų teisės dokumentai skelbia priešingai – žmonės pasako valdžiai kaip ji privalo elgtis, ne priešingai.
Kalbino Vidmantas Valiušaitis
Straipsnio komentaras:
Mukaburis
2015 m. liepos 4 d. 14:31
Nuo JAV Supreme Court sprendimo dienos žmogaus orumas ir laisvė tampa valdžios dovanojimo objektu.
Nesutikęs teisėjas Clarence Tomas: Mūsų Konstitucija, kaip ir Nepriklausomybės deklaracija prieš tai, buvo grindžiama paprasta tiesa: laisvė, jau nekalbant apie orumą, buvo tai, kas turi būti ginama nuo valdžios, o ne jos suteikiama. Šiandienos sprendimas atmetė šią tiesą. [Kolegijos] dauguma … iškreipė pamatinius mūsų Nacijos principus. Jos sprendimas turės nenuspėjamų padarinių mūsų Konstitucijai ir mūsų visuomenei. Aš pagarbiai reiškiu nepritarimą.
O štai ką sako kitas nesutinkantis Aukščiausiojo teismo kolegijos teisėjas – Antonin Gregory Scalia – apie JAV Aukščiausio teismo įvykdytą teisminį perversmą:
Bet kas iš tikrųjų mane pritrenkia, tai puikybė [hybris], kurią atsispindinti šiandienos teisminis pučas. Penki teisėjai, kurie šiandien sudarantys daugumą, visiškai ramiai nusprendė, kad kiekviena valstija pažeidinėjo Konstituciją visus 135 metus nuo Keturioliktos pataisos ratifikavimo iki Masačusetso leidimo tos pačios lyties santuokoms 2003 metais.
[Teismo sprendimas] galbūt turės neigiamų socialinių pasekmių, bet ne labiau neigiamų nei daugelis kitų prieštaringų įstatymų. Taigi, man asmeniškai nėra itin svarbu, ką sako teisė apie santuoką. Bet man be galo svarbu, kas yra tas, kuris mane valdo. Šiandienos sprendimas sako, kad mano Valdovas ir 320 milijonų amerikiečių nuo Rytų pakrantės iki Vakarų pakrantės Valdovas yra devynių Aukščiausiojo Teismo teisėjų dauguma.
(…) Teismas paskelbė, kad jis turi galią sukurti “laisves”, kurių Konstitucija ir jos pakeitimai net nepamini. Ši devynių nerinktų teisėjų Konstitucijos peržiūrėjimo praktika, visuomet palydima (kaip ir šiandien) ekstravagantiškomis liaupsėmis laisvei, atima Tautai pačią svarbiausią laisvę, kurią ji įtvirtino Nepriklausomybės deklaracijoje ir iškovojo 1776 metų Revoliucijoje – laisvę valdyti save patiems.