Šalis, kurioje gyvename

,,Tikros” ar netikros JONINĖS?

Written by admin · 3 min read

Joninės – tai šventė, švenčiama birželio 24 d. (visada naktį iš birželio 23 į 24 d.). Šiaurės pusrutulyje susijusi su ilgiausia diena ir trumpiausia naktimi – vasaros saulėgrįža. Šios šventės ištakos Lietuvoje – Rasos šventė, neretai vadinama daugiskaita – Rasos. Po krikšto ši šventė susieta su šv. Jono Krikštytojo gimimo diena, nors senieji pagoniškieji papročiai liko tie patys.

Rasos šventė – Joninės dažnai vadinama viena svarbiausių lietuvių baltiškųjų švenčių. Su ja susiję daugelis simbolių, papročių, kaip paparčio žiedo ieškojimas, vainikėlių plukdymas, kupoliavimas (žolelių rinkimas), maudynės vandenyje ir ryto rasoje, šokinėjimas per laužą… Tą dieną žmogus susijungia su saule, vandeniu, ugnimi ir augalija…

Rasos – Šviesos šventė, o šviesa siejama su švietimu ir žiniomis. Kaip ir paparčio žiedas- žinių ir aiškiaregystės simbolis. Viena svarbiausių Rasos (Joninių) šventės tradicijų – paparčio žiedo ieškojimas…

2003 m. Joninės Lietuvoje paskelbtos nedarbo diena. Šiandien pavadinimai Joninės ir Rasos dažnai vartojami kaip sinonimai, tačiau yra teigiančių, kad Joninės – daugiau masių šventė, neretam besisiejanti su triukšmingomis linksmybėmis ar išgertuvėmis, o Rasos – tegu ir neadekvati, bet reikalinga senųjų tradicijų tąsa.

Kadangi Joninės – šv. Jono diena, dabar yra paplitęs paprotys birželio 24 d. sveikinti Jonus ir Janinas. Jie neretai puošiami vainikais. Rengiamos masinės Joninių šventės, ypač daug žmonių suplūsta į Kernavę, ant Rambyno kalno, į Jonavą, dažnai vadinamą „Lietuvos Jonų ir Janinų sostine“. Šiose šventėse susipina Rasų ir Joninių tradicijos – imituojamos apeigos, buriama, tačiau ir sveikinami Jonai.

JAV įsikūrusi lietuvių išeivija, dar iki Nepriklausomybės atstatymo,  Jonines švęsdavo labai įvairiai, prisilaikydama senų tautos tradicijų. Yra žinoma, kad Cleveland‘o tautinių šokių ansamblis ,,Grandinėlė“ Jonines šventė prie Niagaros krioklio.

Į Ameriką plūstelėjus trečiabangiams Jonines švenčiamos visur, kur gyvena lietuviai.
Čikagoje ir apylinkėse nusistovėjo kelerios Joninių šventės – Pasaulio lietuvių centre, Lemont‘e (rengė ,,StudijaR“, ALTV, pastaruoju metu – ,,Kunigaikščių užeiga“), netoli Lemont‘o – Willowbrook arklidese ,,Arabian Knights”, įsikūrusiose 69 gatvės ir Clarendon Hills kelio sankryžoje (rengė ALTV vadovas Arvydas Reneckis) ir t.t.

Birželio 19 dieną ,,Tikros Joninės” (taip skelbiama plakatuose) buvo surengtos Pasaulio lietuvių centre (PLC), Lemonte. Ar  buvo tai Joninės ar eilinė triukšminga, sekmadienio gegužinė?

Nuotr.: groja ir dainuoja Šiaulių ,,Vairas

Kaip su Joninių tradicijomis? Ar galima ieškoti paparčio žiedo – laimės simbolio, PLC kieme surengtoje ,,Tikrų Joninių” šventėje?

Dar ALTV vadovo Arvydo Reneckio rengiamose Joninėse ,,Arabian Knights” arklidžių parkelyje buvo bandoma kiek prisilaikyti Joninių tradicijų – iškelta stebulė su vainiku, vainikai Jonams ir Janinoms, Jonėms, buvo pinami vainikėliai vaikams ar kviečiami patys juos nusipinti (dobilus, lauko gėles, žoles parūpindavo rengėjai) ir t.t.

Jau kelinti metai kai Jonines PLC rengia restorano ,,Kunigaikščių užeiga” (maistas ir gėrimai) savininkai kartu su ,,Show centro” (įgarsinimas) savininku Darium Žukausku. Tai tikras verslas, ,,prisegtas” pries tradicinės šventės. 

Nuotr.: lietuvių susibūrimuose visada sutiksi draugus ar pažįstamus

Viskas čia savo vietoje – maistas, gėrimai, programa, kurioje kviečiami pasirodyti lietuvių meno saviveiklos kolektyvai. Ar buvo kas nors nauja šioje šventėje?  Tie patys renginio vedėjai, beveiktie patys atlikėjai, pasikartojanti programa ir t.t. Ar išrasi ką naujo šioje šalyje, kurioje dabar gyvename? Juk ne gimtinėje, ne Lietuvos žemėje. 

Ar gali  būti tikros Joninėsos ten, kur nėra vandens, negalima kurti laužų, šokinėti per juos, negalima linksmintis ir šėlti iki paryčių?! Galų gale, nėra papartyno, kur galim ieškoti paparčio žiedo, kuris, pasak legendos, pražysta vidurnaktį… O kas gali išbūti nuo 12 val. po pietų iki 9 val. vakaro? Įėjimo kaina kasmet auga. Tiesa, kainuoja to kiemo nuoma, kainuoja apsauga (gal todėl nevyksta jokie incidentai), kainuoja įgarsinimo aparatūra, kainuoja kontrolieriai, maisto gamintojai ir t.t. Viskas kainuoja. Neturi pinigų – gali neiti. Ne apie tai kalba. Ar buvo Jonines, kurias dar iš Lietuvos laikų atsimename, kai švęsti pradėdavome į pavakarę? Ar reikia dirbtinai pavadinti gegužinę Joninėmis? Gal taip pritraukiama daugiau žmonių? Gal.

Nuotr.: gardus alutis, gardus…

Nuotr.: šventėn atsilankė įvairaus amžiaus lietuviai. R. ir A. Malūkai

Ne man vienai, daugeliui – tai buvo sekmadieninis laiko leidimas tarp lietuvių, su lietuviais, garsia muzika, šokiais, žaidimais. Kas norėjo valgė, gėrė alų ir t.t. Kas norėjo – žiūrėjo koncertuojančių grupių pasirodymus.

Nuotr.: vaikų estrados grupė ,,Tu ir aš” su vadove Loreta Karsokiene

Nuotr.: dainuoja Amber dance and music group vaikai ir šiaurinės Čikagos. Vad. Aušra Paulauskas

Kas netingėjo – judino, miklino kojas pievelėje. Grojo ,,Vairas” ir kiti. Buvo kažkas panašaus į Jonines – sukrautų malkelių lauželis degė, kažkas per jį pašokinėjo … Sutikau tik vieną jauną moterį su vainiku ant galvos – tai Laura Dainytė (nuotr.).

Nuotr.: 7 m. Ema su tėčiu Gediminu

Buvo ir vaikelių, kurių veidelius išpaišė kaip per Halloween’ą arba kaip mėgsta vaikus ,,pradžiuginti”  Meksikos kurortų vaikų žaidimų kambarių auklės…

Nuotr.: Joninėse susitiko buvę sportinių šokių grupės ,,Svaja” dalyviai (iš kairės) Alina, Milvydas ir Beata

Sekmadienį PLC kiemelyje laiką leido lietuviai –  jaunos šeimos su vaikais, vidutinio ir vyresnio amžiaus tautiečiai, neretai pasikvietę ir vieną kitą amerikietį.

,,Tikros” Joninės ar jų imitacija? Gal pakaktų įvardinti ,,Saulėgrįžos gegužinė”?