Demokratams pralaimėjus ir prezidento, ir Kongreso rinkimus, vis daugiau kyla svarstymų apie tai, kokiu keliu pastaruosius porą dešimtmečių ėjo JAV, kur vedė tas kelias. Apie tai nepriklausomo žurnalisto, populiaraus tinklaraštininko M. Shellenbergerio straipsnis, kurio santrauka čia ir pateikiama.
Per pastaruosius 25 metus progresyvieji politikai argumentavo, kad reikėtų dekriminalizuoti narkotikus, nustoti taikyti griežtas bausmes už nesmurtinius nusikaltimus ir radikaliai sumažinti kalinių skaičių. Jie teigė, kad švelnesnis požiūris į nusikalstamumą, priklausomybę nuo narkotikų ir benamystę bus efektyvesnis ir labiau atjaučiantis nei griežtesni modeliai. Šią pasaulėžiūrą palaikė gausybė straipsnių, knygų, dokumentinių filmų, televizijos laidų.
Aktyvistai ir politikai ragino rodyti daugiau empatijos nusikaltėliams, net ir narkotikų platintojams, tuo pačiu metu atsakomybę perkeliant aukoms ir visai visuomenei. Per pastarąjį dešimtmetį Kalifornijos, Oregono ir Vašingtono valstijos tapo realaus pasaulio laboratorijomis šioms radikalioms teorijoms. Rezultatas buvo viena iš didžiausių humanitarinių katastrofų Amerikos istorijoje. Ypač Kalifornijoje, kur švelnios politikos buvo įgyvendintos pirmiausia ir labiausiai intensyviai.
Miestų centrų degradacija
Tokių miestų kaip Los Andželas ir San Franciskas centrinės dalys tapo negyvenamos dėl atviro narkotikų vartojimo ir smulkių nusikaltimų augimo. Verslai masiškai paliko San Francisko centrinę dalį, o nenaudojamų komercinių patalpų dalis iki 2023 metų pabaigos pasiekė stulbinančius 36 procentus. Jei stebina, kodėl dantų pasta ir dezodorantai yra laikomi užrakinti parduotuvių vitrinose, tai dėl šios priežasties – nebaudžiamų vagysčių iš parduotuvių. Norite apatinių kelnaičių ar kojinių? Jos užrakintos. Dantų pasta? Užrakinta. Kaip dėl skalbimo miltelių? Pirkėjas turi pridėti ranką prie jutiklio ir laukti, kol darbuotojas atrakins vitriną – šį procesą dar labiau apsunkina darbuotojų trūkumas.
Iš tūkstančių palapinių sudarytos benamių stovyklavietės atsirado miestų gatvėse. Žmonės gyveno sąlygomis, kurios buvo purvinesnės ir nežmoniškesnės nei lūšnynuose Naujajame Delyje ar Rio de Žaneire. Fentanilio perdozavimai tapo įprastu reiškiniu. Moterys, dažnai psichozės būklėje ir su atviromis žaizdomis, buvo prievartaujamos palapinėse. Žmonės tiesiog gulėjo grioviuose, kol praeiviai ėjo pro šalį.
Oaklando mieste, Kalifornijoje chaosas ir nusikalstamumas persikėlė net ir į turtingų gyventojų rajonus. Miestas, ilgą laiką buvęs radikalaus progresyvizmo židiniu, agresyviausiai mažino policijos finansavimą ir demoralizavo teisėsaugą. Rezultatas – miestas, labiau primenantis kažkokią zoną be jokių įstatymų. Oaklando gyventojų vidutinis laukimo laikas pagalbos skambučiams numeriu 911 padidėjo nuo 23 minučių iki maždaug 50 minučių. Tai buvo suplanuota valdžios strategija, nes idėja buvo ta, kad galima palaipsniui visai atsisakyti policijos.
Įstatymų pakeitimų pasekmės
Ieškant šios istorijos pradžios, galima pažvelgti į 10 metų senumo Kalifornijos rinkėjų balsavimu priimtą „Įstatymą Nr. 47“ (Proposition 47). Šis teisės aktas įgyvendino vieną iš „atjaučiančių“ idėjų: jis pakeitė bet kokią mažiau nei 950 dolerių vertės prekių vagystę iš nusikaltimo į smulkų administracinį nusižengimą. Tai reiškė, kad vagystė tampa praktiškai nebaudžiama. Tai pat buvo padaryta ir su narkotikų turėjimu.
Dėl to prokurorai prarado didelę dalį teisinės galios persekioti, pavyzdžiui, įsilaužimus, kas lėmė įžūlius smurto ir plėšikavimo veiksmus, organizuojamus nusikalstamų gaujų, paliekant parduotuvių darbuotojus ir klientus bejėgius stebėti, kaip nusikaltėliai plėšia viską nuo prabangių prekių iki tualeto reikmenų. Taip pat tapo daug sunkiau persekioti narkotikų platintojus, kurie galėjo tiesiog teigti, kad narkotikai yra skirti jų pačių vartojimui. Narkotikų platintojai taip pat pasinaudojo „Įstatymu Nr. 47“, dalindami kvaišalus benamiams priklausomiems asmenims, kurie jau patys prisiimdavo atsakomybę, jei būtų sugauti.
Benamystės ir smurto augimas
Per pastaruosius 10 metų benamių žmonių skaičius Kalifornijoje – daugiausia dėl priklausomybės nuo narkotikų ir psichinių ligų – padidėjo daugiau nei 50 procentų, nuo 113 952 buvusių 2014 metais iki 181 399 – 2023 metais.
Smurtinių nusikaltimų skaičius taip pat išaugo. 2022 metais Kalifornijoje jų buvo 31 procentu daugiau nei nacionalinis vidurkis. „Šis skirtumas daugiausia atsiranda dėl smurtinių užpuolimų, kurių skaičius mažėja visoje šalyje, bet auga Kalifornijoje“, – pažymėjo tyrėjai iš „Public Policy Institute of California“ 2022 metų lapkritį. Vienas iš keturių San Francisko gyventojų teigia, kad per pastaruosius metus buvo nusikaltimo auka; 42 procentai sako, kad buvo auka daugiau nei vieną kartą. Praėjusiais metais San Franciske narkotikų platintojai pardavė narkotikų, kurie nužudė 810 žmonių.
Imigracijos ir teisėsaugos problemos
Dauguma šių narkotikų platintojų atvykę iš Hondūro ir yra JAV nelegaliai, bet yra saugomi „miesto prieglobsčio įstatymo“, kuris buvo sukurtas 1989 metais apsaugoti pabėgėlius, bėgančius nuo karo ir smurto, o šiandien daugiausia naudojamas apsaugoti nelegaliems migrantams, jų tarpe – nusikaltėliams.
Buvęs miesto apygardos prokuroras Chesa Boudin, kuris buvo atšauktas 2022 metais, teigė, kad narkotikų platintojai taip pat yra aukos. „Reikšminga dalis žmonių, parduodančių narkotikus San Franciske – galbūt net pusė – yra čia atvykę iš skurdaus Hondūro“, sakė Boudin. „Turime būti atsargūs ir rūpestingi dėl mūsų poveikio jiems“, – pridūrė jis. Tačiau niekas, atrodo, negalvojo apie žmones, mirštančius nuo tų narkotikų, ar vaikus, kurie turėjo matyti mirštančius gatvėse narkomanus pakeliui į mokyklą.
Verslo pasitraukimas ir gyventojų išvykimas
Verslai negali funkcionuoti tokioje aplinkoje. Nordstrom, Whole Foods, Target, Denny’s ir Starbucks per pastaruosius dvejus metus uždarė parduotuves San Franciske ir Oaklande, kaip priežastis nurodydami nusikalstamumą, centrinių rajonų sunaikinimą ir poreikį apsaugoti „komandos narių ir svečių saugumą“. Tarp 2020 ir 2022 metų ketvirtis milijono žmonių pabėgo iš Bay Area, nusprendę, kad situacija galbūt niekada nepagerės.
Rinkėjų pasipriešinimas ir politikos pokyčiai
Galiausiai, šį lapkritį Kalifornijos rinkėjai nusprendė pasitikėti nebe politikų kalbomis, o savo akimis. Jie atmetė ekspertus ir žiniasklaidą, kurie jiems pasakojo apie „supratimą“ bei „atjautą“ ir balsavo už grįžimą prie normalumo ir saugumo. Rezultatai buvo akivaizdūs.
Teisės aktas dėl „Įstatymo Nr. 47“ panaikinimo buvo priimtas 70 procentų rinkėjų balsų. Naujas įstatymas vėl paverčia kai kuriuos administracinius nusižengimus nusikaltimais (pavyzdžiui, parduotuvių vagystes, jei tai trečias kartas), pailgina kai kurių nusikaltimų bausmes (pvz., už plėšimus, kuriuose dalyvauja trys ar daugiau žmonių) ir reikalauja, kad bausmės už kai kuriuos nusikaltimus būtų atliekamos kalėjime (pvz., fentanilio platinimas). Pažymėtina, kad gubernatorius Gavin Newsom tam priešinosi. O Kamala Harris – kuri, priminsime, buvo Kalifornijos generalinė prokurorė prieš tapdama viceprezidente – tiesiog atsisakė komentuoti įstatymo projektą, kurį palaikė dauguma valstijos rinkėjų.
Net Sakramento apygardos prokurorė, vadovavusi kampanijai kovoti su narkotikais ir vagystėmis, buvo nustebinta pergalės dydžiu. „Tikėjausi puikių skaičių, – sakė Anne Marie Schubert, – bet 70 procentų gautų balsų buvo nuostabu! Tai siunčia galingą žinutę likusiai šalies daliai.“ Los Andžele rinkėjai ėmėsi precedento neturinčio žingsnio: išrinko apygardos prokuroru tikrą respublikoną, pašalindami iš pareigų G. Soroso fondų finansuotą prokurorą George Gascón. Oaklande rinkėjai ne tik atšaukė Alameda apygardos prokurorą, bet atšaukė ir merę Sheng Thao, kuri taip pat buvo iš radikalios kairės ir yra tiriama FTB dėl galimos korupcijos, susijusios su miesto atliekų tvarkymo sutartimis. San Francisko merė London Breed pralaimėjo Dan Lurie, kuris dalyvavo rinkimuose, be kita ko, su platforma didinti policijos pajėgas, didinti prieglaudų lovų skaičių ir kovoti su korupcija.
Kodėl prireikė tiek laiko?
Tai yra labai teigiami ženklai. Tačiau klausimas yra ne kodėl rinkėjai sukilo prieš politiką, kuri pablogino jų gyvenimus, bet kodėl jiems prireikė tiek laiko. Juk Kalifornija anksčiau buvo žinoma kaip valstija, kur buvo griežtas požiūris į nusikaltimus. 1994 metais priimtas „Three Strikes“ įstatymas griežtai reikalavo teisėjų siųsti nusikaltėlius į kalėjimą 25 metams už trečią kartą padarytą nusikaltimą. Tai kodėl per pastarąjį dešimtmetį rinkėjai toliau mažino kriminalines bausmes ir rinko politinius lyderius, kurie atvirai buvo švelnūs nusikaltėliams ir tuo didžiavosi? Dalis problemos yra ta, kad daugelis rinkėjų nesuprato, kad jie balsavo už politiką, kurios pasekmė – nusikalstamumo ir benamystės augimas. Kai policija pasako žmonėms, kurie praneša apie atvirą narkotikų platinimą, automobilių ar namų įsilaužimus, kad nieko negali padaryti, gyventojai reaguoja su nustebimu ir pasipiktinimu. Kodėl policija nieko nedaro? Atsakymas paprastas: nes jie tikrai nieko negali padaryti. Pagrindinė priežastis yra ta, kad Kalifornijos progresyvūs prokurorai tiesiog nustojo persekioti daugelį įstatymų pažeidimų, o valstijos įstatymų leidžiamoji valdžia susilpnino policijos galimybes kovoti su nusikalstamumu.
Dezinformacija ir klaidinga pasaulėžiūra
Soroso fondų finansuojami politikai, žurnalistai ir „think tank’ai“ skleidė dezinformaciją. Jie sakė rinkėjams, kad nusikaltėliai ir nuo narkotikų priklausomi asmenys bus įpareigoti dalyvauti reabilitacijos programose, kaip alternatyva kalėjimui. Pavyzdžiui, „Įstatymas Nr. 57“ (Proposition 57), priimtas Kalifornijos rinkėjų 2016 metais, sutrumpino laiką, per kurį nesmurtiniai nusikaltėliai buvo lygtinai paleidžiami ir išleido juos į gydymą nuo narkotikų ir reabilitaciją. Galų gale, šis įstatymas ir kiti panašūs sumažino Kalifornijos kalėjimų kalinių skaičių nuo didžiausio 163 000, buvusio 2006 metais, iki 92 000 – 2024 metais. Tai taip pat suteikė ankstyvą lygtinį paleidimą daugiau kalinių, kas prisidėjo prie benamystės augimo.
Nėra taip, kad kaliforniečiai būtų kvaili. Jie tiesiog nesuprato, už ką balsavo. Kai Harris buvo generalinė prokurorė, jos biuras parašė „Įstatymo Nr. 57“ išaiškinimą, kuris neteisingai apibūdino rimtus smurtinius nusikaltimus kaip „nesmurtinius“. 2016 metais rinkėjai išrinko Harris 62 procentais balsų, kas rodo rinkėjų palankumą tuo metu progresyvioms baudžiamojo teisingumo reformoms, taip pat Nancy Pelosi ir Gavin Newsom politinės mašinos galią. Taigi, dalis problemos buvo rinkėjų suklaidinimas. Gilesnė problema buvo klaidingas požiūris į žmones, priklausomus nuo sunkių narkotikų ar kenčiančius nuo psichinės ligos, kaip į „aukas“, kurioms viskas turėtų būti duota ir leista, įskaitant teisę stovyklauti ir vartoti sunkius narkotikus palapinėse ant šaligatvių, nieko iš jų nereikalaujant – net nereikalaujant paklusti įstatymui.
Progresyvios teisėtvarkos politikos atmetimas pagaliau atėjo – ir su juo viltis, kad viena iš blogiausių humanitarinių katastrofų Amerikos istorijoje galiausiai pasibaigs. Dabar klausimas yra, kaip greitai?
Veidaknygė pozicija.org