Diena – šviesusis paros metas, laikotarpis nuo Saulės krašto pasirodymo virš horizonto (saulėtekio) iki visiško nusileidimo už horizonto (saulėlydžio). Kasdieninėje kalboje žodžiu diena vadinama para. Diena prasideda rytu, baigiasi vakaru.
Dienos trukmė skirtinga priklausomai nuo geografinės platumos ir metų laiko (Saulės deklinacijos). Pusiaujyje diena trunka apie 12 valandų.
Tolstant nuo pusiaujo žiemą diena trumpėja, vasarą – ilgėja. Platumose tarp poliaračių ir ašigalių vasarą Šiaurės pusrutulyje, žiemą Pietų pusrutulyje būna poliarinė diena, kuri trunka ilgiau nei 24 valandas, ties ašigaliuose – apie pusę metų. Saulėgrįžos metu yra pats didžiausias skirtumas tarp dienos ir nakties trukmės: Šiaurės pusrutulyje ilgiausia diena yra birželio 22 d. (vasaros saulėgrįža), o trumpiausia – gruodžio 22 d. (žiemos saulėgrįža), pietų pusrutulyje – atvirkščiai. Per lygiadienius dienos ir nakties trukmė tampa vienoda: pavasario lygiadienis – apie kovo 20-21 dieną, rudens lygiadienis – apie rugsėjo 22-23 dieną.
Žodis „diena“ panašiai skamba daugelyje indoeuropiečių kalbų. Mokslininkai jį kildina iš inoeuropietiškos šaknies „dei-“ arba „di-“, reiškiančios šviesti, spinduliuoti. Iš tos pačios indoeuropietiškos šaknies kilęs žodis Dievas.
• Vidurdienis (pusiaudienis) – vidurio dienos momentas, esantis tarp saulėtekio ir saulėlydžio. Žymimas 12 valandų 00 minučių.
• Rytas – dienos pradžia
• Vakaras – dienos pabaiga
Naktis − tamsusis paros metas, laikotarpis nuo Saulės viršutinio krašto nusileidimo už horizonto (saulėlydžio) iki visiško pasirodymo virš horizonto (saulėtekio). Naktis prasideda vakaru, baigiasi rytu.
Nakties trukmė skirtinga priklausomai nuo geografinės platumos ir metų laiko (Saulės deklinacijos). Pusiaujyje naktis trunka apie 12 valandų. Tolstant nuo pusiaujo, vasarą naktis trumpėja, žiemą − ilgėja. Platumose tarp poliaračių ir ašigalių žiemą Šiaurės pusrutulyje, vasarą Pietų pusrutulyje būna poliarinė naktis, kuri trunka ilgiau negu 24 valandas, ties ašigaliuose – apie pusę metų. Saulėgrįžos metu yra pats didžiausias skirtumas tarp dienos ir nakties trukmės: Šiaurės pusrutulyje ilgiausia naktis yra gruodžio 22 (žiemos saulėgrįža), trumpiausia − birželio 22 (vasaros saulėgrįža), Pietų pusrutulyje – atvirkščiai. Per lygiadienius dienos ir nakties trukmė tampa vienoda: pavasario lygiadienis – apie kovo 20-21 dieną, rudens lygiadienis – apie rugsėjo 22-23 dieną.
• Kartais iš nakties trukmės atimama vakaro ir ryto pilietinės prieblandos.
Naktį lietuvių mitologijoje simbolizuoja:
• Brėkšta – ankstyvo ryto aušros ir sutemų deivė, globojusi nakties laiką nuo saulės laidos iki patekėjimo.
• Gaila – nakties dvasia
(Vikipedija)
Kaip lietuviai vadino paros valandas anksčiau
• Sambrėškis arba brėkšta (dabar apie 8 v.v.)
• Santės arba sutemos (dabar apie 9 v.v.)
• Vakaras (dabar apie 10 v.v.)
• Nuovakarės (dabar apie 11 v.v)
• Išvakarės (dabar apie 12 v.v.)
• Naktovidas (dabar apie 1 v.r.)
• Įmigis (dabar apie 2 v.r.)
• Pirmieji Gaidžiai (dabar apie 3 v.r.)
• Antrieji Gaidžiai (dabar apie 4 v.r.)
• Prieš Aušrą (dabar apie 5 v.r.)
• Aušta arba Švinta (dabar apie 6 v.r.)
• Mažoji Pusrytėlė (dabar apie 7 v.r.)
• Išaušo (8 v.r.)
• Saulėtekis (9 v.r.)
• Didysis Pusrytis (10 v.r.)
• Priešpietis (11 v.r.)
• Pietai arba Pusdienis (12 v.r.)
• Pakaitis (1val.p.p.)
• Po Pokaičio (2 val.p.p.)
• Po Pusdienio (3 val.p.p.)
• Pavakarė (4 val.p.p.)
• Mažoji Pavakarėlė (5 val.p.p.)
• Vakarop (6 val.p.p.)
• Saulėlydis (7 val.p.p.)