Kadangi kiek anksčiau pasidalintas įrašas (žr. https://m.facebook.com/story.php?story_fbid=2142338042542131&id=100002978671913) sukėlė stiprias reakcijas ir nemažai klausimų, tenka pasisakyti vyrų ir moterų santykių tema.
Tema, aišku, sudėtinga ir paini, bet kone kiekvienam be galo aktuali. Šiaip vengiu tokių temų dėl galimybės lengvai nučiuožti į banalybes, primityvius moralizavimus ar paprasčiausius svaičiojimus. O visgi… Kaip užmegzti darnų ir laimingą ryšį poroje, su kitu žmogumi, kad jis ne tik būtų abi puses tenkinantis, bet ir tęstųsi, nepaisant visokių išbandymų ar net aistros silpnėjimo, “kol mirtis mus išskirs”? Pasistengsiu remtis ne tik teorija, bet ir gyvenimo patikrinta praktika.
Tame įraše buvusi mintis, kad išmintingas (!) vyras turi savo moterį kone garbinti ir puoselėti, kai ką net smarkiai papiktino. Tad pabandykime išsiaiškinti, kaip čia iš tikrųjų yra.
Koks giliausias vyro troškimas? Būti savo moters GERBIAMAM.
Koks giliausias moters troškimas? Būti savo vyro MYLIMA.
Atkreipkite dėmesį – ne atvirkščiai. Tai yra, lyg ir savaime aišku, kad, jei santykis abipusis, moteris irgi mylės, nes tokia jos prigimtis ir gilioji dvasinė realizacija. O gerai išauklėti vyrai, kiek pastebėjau, a priori linkę gerbti merginas ir moteris, aišku, jei tik jos nesuteikia preteksto manyti kitaip…
Kodėl tai taip svarbu? Ir čia jau laikas pakalbėti apie dinamiką. Geri, harmoningi santykiai nesiremia hierarchija. Tiksliau, ji yra, tik kitokia, nei įprasta manyti. T.y. dvasiškai brandi pora nesistengs išsiaiškint ir visiems laikams nustatyti, kuris iš jų viršesnis, nekovos dėl to. Tai būtų dar vaikiška.
Jie abu tiesiog žinos, kad KITAS YRA VIRŠESNIS.
Tikroje meilėje kitam visada atiduodama PIRMENYBĖ. O jei kitas yra svarbesnis, nei aš, nes mylimas, tuomet stengiamasi jam suteikti tai, ko jam reikia ir ko jis yra vertas. Taigi pagarbos. Ir meilės.
Pagarba reiškia fundamentalų moters pasitikėjimą vyro sprendimų ir veiksmų pagrįstumu, jo gebėjimu tai padaryti (pamenate pasaką, kur bobutė vis kartojo: “ką senelis padarys, viskas bus gerai” ?). O jausdamas šį pasitikėjimą vyras padarys viską, kad jo moteris jaustųsi laiminga ir saugi. Saugumas, t. y., žinojimas, kad esi mylima, kad tavimi (ir kūdikiu), esant reikalui, pasirūpins besąlygiškai, net savo gyvybės sąskaita, ne tik atliepia giliausią moters troškimą būti visiškai priimtai, bet ir stiprina jos pagarbą vyrui. Ratas sukasi negirgždėdamas ir nekreivaliodamas.
Pagarbos neįmanoma išreikalauti. Ji arba yra, arba ne, ir nieko su tuo nepadarysi. Jei jos trūksta, anksčiau ar vėliau moteris tai atskleis. Tada maža nepasirodys… Kiek vyrų poroje kenčia nuo nepagarbos, pyksta ir konfliktuoja, net smurtauja, grimzdami į alkoholizmo liūną, taip tą nepagarbą sau dar labiau didindami. Vienintelis kelias – stengtis jos moters akyse neprarasti.
Ar įmanoma, kartą praradus, ją susigrąžinti? Taip, tik tam dažniausiai prireikia ilgo ir pasiaukojančio darbo atgaivinant moters tikėjimą, kad yra iš tiesų mylima.
Ar kada matėte moterį, kuri ŽINO, kad yra mylima savo mylimojo? Ji tiesiog švyti iš vidaus ir traukia visų dėmesį. Traukia, net jei nėra kokia nors ypatinga gražuolė. Bet būtent dėl šio žinojimo ir užtikrintumo ja tampa. Traukia akį jos akyse spinduliuojanti laimė, nes laiminga moteris yra visiškoje pilnatvėje su savimi ir kitais. Jai nereikia nieko įrodinėti.
Vyras šioje dinamikoje visada pirmas, tai jis “užkūria” santykių rato sukimąsi. Jis atkreipia dėmesį į merginą, susižavi ja ir stengiasi tai jai parodyti. Ar ji atsilieps, priklausys nuo daugelio dalykų, bet svarbiausias iš jų – ar ji gali ir turi už ką jį gerbti. Kitaip tariant, ar jis tikrai pats pačiausias ir šauniausias, kad rizikuotum atiduoti savo kūną ir sielą į jo rankas, net jei jis juokingai (ar erzinančiai) neranda to, kas padėta tiesiai panosėj arba visur išmėto savo daiktus…? 😏
Šios harmoningų santykių dinamikos didžiausi priešai yra trys. Tai egoizmas (labiau būdingas vyrams ir gesinantis jų meilę. Dėl to moteriai nėra didesnio skausmo, nei vyro neištikimybė, rėkte rėkianti jai “aš tavęs ne(be)myliu”, net jei jis teigs priešingai bei sieks išsaugoti šeimą), puikybė (labiau būdinga moterims ir slopinanti jų pasitikėjimą vyro galia ja pasirūpinti, verčianti ją kovoti dėl savo tariamos viršenybės, prie ko šiais laikais smarkiai prisidėjo ir klaidingai suprastas feminizmas, užprogramavęs pamatinį lyčių konfliktą dėl galios) ir vartotojiškumas (gali pasitaikyti abiems, kai kitas matomas tik kaip mano malonumų ar naudos šaltinis). Vartotojiškas santykis su kitu poroje yra pats bjauriausias ir beviltiškiausias reikalas, iš pašaknų pakertantis meilės ir pagarbos daigus.
Taigi, harmoningiems ir pilnatviškiems santykiams reikia abipusio nuolankumo, atidos kito giluminiams poreikiams, kurie gali nesutapti su manaisiais, ir veiklios meilės į juos tinkamai atsiliepti. Tada viskas bus gerai. Sėkmės 😘
