Šis bei tas

Viktoras Jašinskas: Ar turime strategiją būsimai finansinei krizei?

Written by Biciulystė Siūlo · 1 min read

Žmonių atmintis – trumpa. Dauguma greitai pamiršta istoriją ir gyvena šia diena. Ypač kai ekonominė ir finansinė padėtis yra ganėtinai stabili. Žiniasklaida ir politikai džiaugiasi augančiu BVP ir tik retkarčiais užsimena apie galimą ekonomikos sulėtėjimą. Atrodo, kad per amžių amžius gyvensime taip, kaip gyvename dabar ir niekas nesikeis. Politika ir finansai, ypač globalūs, daugumai yra tabu. Paskutinė pasaulinė finansinė 2008 m. krizė „nuskausmino“ daugybę Lietuvos piliečių, patikėjusių, kad istojus į ES gyvensime kaip vakaruose. Euforija baigėsi, kai buvo užsuktas lengvų paskolų kranelis.Kas pasikeitė? Visų pirma – 2015 m. savanoriškai atsisakėme savo nacionalinės valiutos – lito. Praradome vieną pagrindinių vidaus ekonomikos valdymo instrumentų, ko nepadarė Vengrija, Lenkija, Čekija ir kitos save gerbiančios valstybės. Taip pat, uždarydami Snoro ir Ūkio bankus, atidavėme bankinę sistemą draugams (?) skandinavams, kuriems svarbu tik pelnas, o ne Lietuvos finansinis stabilumas.

Pasaulio rinkos kaista, apie tai kalba ir Pasaulio bankas, ir Investicinių fondų vadovai, net buvę JAV Federalinio Rezervo pirmininkai, bet ne mūsų politikai ar žiniasklaida. Neturime jokios strategijos ar aukso atsargų, nors daugelis šalių ženkliai didina aukso atsargas ir už valstybės ribų turimus rezervus parsigabena į savo seifus. Mes kaip patiklūs vaikučiai, vis tikimės, kad mus kažkas gelbės ar mumis pasirūpins strateginiai partneriai.

Manoma, kad artėjanti pasaulio finansinė krizė bus daug sunkesnė nei 2008 m. Centriniai bankai toliau spausdina niekuo nepadengtus pinigus, žmonės ir valstybės toliau skolinasi, nors žino kad gražinti skolų – neįmanoma. Pasaulio bendra skola: 253 trl. dolerių – viso pasaulio bendras BVP – 90 trl. dolerių. Būtų naivu galvoti, kad yra kažkokių būdų šią sistemą stabilizuoti. Ar galime tikėtis, kad atėjus sunkiems laikams, Londonas skubės gražinti mums auksą, o skandinavų bankai – lengvai atiduos „jūsų“ grynuosius. Medžiaga pamastymui.

Štai kaip keitėsi valiutos Lietuvos teritorijoje per paskutinius 105 metus. Dar yra gyvų žmonių, kurie visą tai pergyveno. Smagaus pasiskaitymo.