Nuskambėjusių aferų Lietuvoje netrūksta nei kiekybiniu, nei kokybiniu aspektu. Pradedant milijardinėmis Mažeikių naftos, LEO ar Dujotekanos aferomis ir nebaigiant jau kalėjimuose sėdinčių kriminalų telefoninėms aferėlėmis, išviliojant pinigėlius už nebūtas vaikų nuodėmes iš tėvelių-senelių. O tarp šių maksi-mini aferų polių egzistuoja dar ir ištisa plejada aferinės įvairovės, kurią labai išmoningai naudojasi nedesovietizuota nomenklatūra ir jos jau paaugusi „elitinė“ naujoji karta.
Nuskambėjusių aferų Lietuvoje netrūksta nei kiekybiniu, nei kokybiniu aspektu. Pradedant milijardinėmis Mažeikių naftos, LEO ar Dujotekanos aferomis ir nebaigiant jau kalėjimuose sėdinčių kriminalų telefoninėms aferėlėmis, išviliojant pinigėlius už nebūtas vaikų nuodėmes iš tėvelių-senelių. O tarp šių maksi-mini aferų polių egzistuoja dar ir ištisa plejada aferinės įvairovės, kurią labai išmoningai naudojasi nedesovietizuota nomenklatūra ir jos jau paaugusi „elitinė“ naujoji karta. Dažnokai savo tėvų sovietinio valdymo įgūdžius patobulinusi užsieniuose, taigi jau demokratiškai nuliberalizuota.
Argi nebūtų naudinga visuomenei žinoti aferų anatomiją, kad nepakliūti į nukentėjusiųjų gretas, beviltiškai minančias nedesovietizuotų teisėsaugos institucijų slenksčius?
Kaip akivaizdžiausią aferos modelį išsinagrinėkime Mažeikių senstelėjusią aferą, o po jos ir pačią šviežiausią.
Kažkoks Bumgardneris įregistruoja JAV už 1000 USD fiktyvią firmelę „Viljams“ ir pajėgia „nusipirkti“ už 1,4 milijardo (!!!) Mažeikių naftą. Kaip mat ją parduoda Rusijos pirkėjui už 4 mlr. ir, matyt, pasidalina pelną su papigintai jam pardavusiuoju Mažeikius.
Politiniu aspektu vertinant išeitų, kad Lietuvos vyriausybė pardavė strateginį objektą patikimam demokratijos citadelės (JAV) atstovui, kuris perpardavė gamyklą buvusiam okupantui (Rusijai), o tas dar kartą Mažeikius perdavė kitam okupantui (Lenkijai)! Ir dabar prie naftos vamzdžio vienas buvęs Lietuvos okupantas (Ivanas), o prie kranelio – kitas buvęs Lietuvos okupantas (Pilsuckininkas), o lietuviai perka naftą brangiausiai Europoje! Tas pats scenarijus su Dujotekana ir kitais gamybos objektais, o mes perkame viską (šilumą, vandenį, elektrą) už brangiausią kainą ES!!!
Ir po visos ekonominės nepriklausomybės!
Štai ką reiškia nedesovietizuota valdžia.
Persikrikštiję (komunistai) okupantų kolaborantai (išdavikai) toliau dirba savo pono naudai, o ne Tautai. Aišku, nepamiršdami ir savo interesų, kurių mastus labai išraiškingai rodo „atsiradę“ 1 200 milijonierių Lietuvoje.
Konstatuojame.
Aferai reikia fiktyvios firmos, kurios priedanga dvi suinteresuotos šalys galėtų vykdyti „vsio zakonno“ gešeftus.
Geriausiai tam tinka vienodų pažiūrų ir tikslų (partijos) personalijos. Kartais – netgi priešingų (2K) partijų koalicijos.
Bet idealiausias atvejis, kai reikalus-reikaliukus tvarko šeimyninis klanas. Visi atsimename nuskambėjusią Vagnoriaus švogerinę vyriausybę, Seimo nario Karaliaus motinos verslo parėmimą ar ūkio ministro ir jo motinos firmos „globos“ finansinę išraiška bei seimūno J. Šimėno įstatymo projektą, atveriantį klondaiko vartus jo sūnaus versleliui…
Bet tai įgrįsusios aferos, apkartinusios Tautos gyvenimą.
Išsiaiškinkime kokį nenuvalkiotą atvejį, leiskime intelektinės sferos srityje. Taigi, naršome mokslininkų pasaulį.
Ir randame!
Garbingame Lietuvos Mokslų Akademijos (MA) prieglobstyje įsikūrusią VšĮ „Mokslotyros institutą“, pristatantį save kaip ne pelno siekiantį, o mokslo ir leidybos srityje besidarbuojantį! Einame į MA rūmus Gedimino pr. 3, į nurodytą 21 kabinetą ir…. …. jokio „Mokslotyros instituto“ nerandame! A
Aha, pataikėme – fiktyvi firmelė yra! Belieka išsiaiškinti firmos bendraminčius, bendradarbius, eksploatuojamus finansinius VŠĮ klondaikus ir pinigų melžimo būdus. Firmos vadovas A.Liekis – sovietmečiu buvęs ir partsekretoriumi, ir aktyviai darbavęsis žurnalistikoje, t.y. tarybinės propagandos strityje, – išsilaisvinusioje Lietuvoje gerokai pasistažavo JAV, o AMB laikotarpiu, tapo Genocido ir rezistencijos tyrimo instituto vadovu?! Vėliau perėjo į VU ir VGTU dėstytojauti, o greta įsikūrė firmelę, bet ne Mokslų Akademijos patalpose, o savo bute.
Argi tai ne tipiškas „sovietinio aktyvisto“ kelias be klystkelių?
Grįžkime prie Mokslotyros“ firmelės. Jei ji deklaruojasi, kad darbuojasi mokslo ir leidybos srity, kas gi čia iš šeimos narių galėtų „knisti“ mokslo šaknį ir dar rašyti?
Ir randame!!!
Viešai, su plačiais komentarais publikuojama firmelės vadovo Algimanto Liekio sūnaus Šarūno Liekio gyvenimo kelias ir pasiekimai. O jis, kaip tipiškas sovietinės nomenklatūros liberaliai perorientuotas į naująjį demokratinį elitą, atstovas, jau nuo pirmų Lietuvos nepriklausomybės metų studijuoja Oksfordo, Brandeiro universitetuose ir, dar nebaigęs VU istorijos fakulteto – 23 metelių jaunikaitis – tampa Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ataše!!!
Labai panašu į „partinį karjeros liftą“? Tik su „dievo išrinktos tautos“ privilegijomis: Šarūnas Liekis dirba Jaruzalės hebrajų universitete, JAV Holokausto muziejuje ir profesoriauja Vilniaus Jidiš institute?!!! O jau rašo-rašo…. Ir vis apie nuskriaustų Lietuvos žydų vargus. Ir ne tik rašo, bet ir skelbia savo mokslo tyrimų rezultatus daugiausia Izraelyje…
Norom nenorom pradedi lyginti Šarūno Liekio konferencijų datas su žydų išpuoliais prieš Lietuvą: tai mūsų Himno išniekinimas JAV Holokausto muziejuje, tai mūsų 20 000 partizanų apskelbimas žydšaudžiais Izraelyje, tai barzdų rovimo Briuselyje akcija, dėl dar carui parduotų kapinių, tai turto kompensacijų epopėja…
Ir nei vieno žodžio apie žydų gelbėjimą.
Pasirodo, ne vienas E. Zingeris formuoja „žydų žudymo“ mitą Lietuvoje – jam labai aktyviai talkina po lietuviška pavarde pasislėpęs Šarūnas Liekis. Randame, kad jo biografijos skiltyje „tėvai“ trūksta motinos vardo ir pavardės, įrašytas tik tėvas (A. Liekis), o motinos nėra! Tai negi tėvas sūnelį kopūstuose rado?
Tuo tarpu ar ne akivaizdu akivaizdžiausia, kad būtent tik pagal motinos tautybę Šarūnas Liekis galėtų būti taip mielaširdingai priimamas Izraelyje, įdarbinamas žydiškose institucijose, kviečiamas į jų konferencijas, muges ir seminarus, į vizitacijas ir kitokias stipendijomis skatinamas akcijas?
Bet ne čia žydiškoje Šarūno Liekio veikloje tėvo firmelės interesas, o finansai.
Tai ir šičia Šarūnas kompetentingas!
Taigi, Š. Liekis ir pasaulio sukčiaus Sorošo įkurto Atviros Lietuvos fondo programų direktorius!!! Būtent Sorošas mestelėjo fondui 200 milijonų, o „firmelės“ išmoningai susorbavo juos. Šarūnas Liekis ir PHARE pilietinės visuomenės plėtros programos valdybos ekspertas! Jis ir Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro valdybos pirmininkas! O tai ES pinigėliai!!!
Va, kam reikalingos įvairios firmos ir firmelės, kad jų priedanga galima būtų galima nukreipti ES paramą į savų nuosaviausias kišenes.
Firmelė su vadovu (Algimantu Liekiu) – yra. Pinigų sriautų reguliuotojas (Šarūnas Liekis) – yra. Ir rašytojas – yra. Betrūksta mokslo leidybinės produkcijos platinimo-pardavimo specialisto, kad firmelės pelnai būtų gerai užmaskuoti ir neprarasti.
Yra!
Ir toks specialistas šeimoje yra – tai dukra Živilė Liekytė-Vaičiūnienė – Ūkio ministerijos Teisės, pirkimų ir ūkio departamento direktorė!!! O tai reiškia, kad – Všį „Mokslotyros instituto“ leidybinę produkciją yra kam sėkmingai parduoti! Gal gi net ir iš valstybės lėšų užpirkti, jei sukurta intelektinė prekė nebus paklausi?
Na, va – argi neturime pilno Liekių šeimyninio klanelio komplekto? Kaip lenkai pasakytų – kompanija nevelika, no bardzu pšiemna…
Bazinę aferos anatomijos struktūrą turime, dalyvaujančius asmenis – taip pat. Betrūksta tik kokio nors šviežio faktelio, kaip išviliojami pinigai. Na, ne milijardai, kaip kad tik valdžios vyrams prieinama prie biudžeto iždo, bet ir ne smulkios sumelės, kuriomis tenkinasi kalėjimų kriminalai, telefonais griaudindami gimines…
Nagrinėjamės vieną iš šviežiausių aferų.
Mokslotyros VšĮ reikia intelektualaus jauko. Ir jis atrandamas.
Antai šiandien politikų išpūsta lenkų privilegijų problema, labai aktuali tema Lietuvos patriotams. Na, o patriotai, nomenklatūros ir elito supratimu – idiotai. Tai va, tiems patriotams-idiotams pakišama „Lenkų skriaudų lietuviams istorijos apžvalga“ – ir jie užkimba.
Ir užkimba už leidinio mažo tiražo, todėl išsiprovokuoja tą tiražą pakartoti, bet 10 kartų didesnį! Kol patriotai-idiotai renka labdaringus pinigėlius spausdinimui, aferistai trina rankas, skaičiuoja pelną ir pudruoja užsakovams smegenis įvairiomis versijomis. Kad galima „Apžvalgos“ II dalį paruošti, kad galima ir jį tiražuoti, kad galima, galima, galima…. Tik rinkite idiotai pinigus, o mes juos tinkamai investuosime…
Ir pinigėliai surinkti, A. Liekio firmai įteikti, tiražas atspausdintas, bet patriotai-idiotai kaip negauna, taip negauna leidinių. Mat firmos direktorius labai užsiėmęs po konferencijas blaškosi ir niekaip negali užsakovams pristatyti tiražo.
Patriotai ir tikrai, kaip idiotai bando prisiskambinti, bet A. Liekio telefonas pusę mėnesio vis už ryšio ribų…
Tačiau yla iš maišo išlindo visai atsitiktinai ir patriotai susižino, kad A. Liekis jų tiražą jau parceliavoja triguba kaina! Išeitų, kad jų surinkti pinigėliai „Mokslotyros firmelės“ buvo panaudoti kaip beprocentė paskola tiražuoti paklausią prekę, kurią jie 3 kartus brangiau jau pardavinėja už patriotų-idiotų nugarų!
Taip jau šį kartą atsitiko, kad tarp patriotų buvo ir vienas ne idiotas, o teisininkas. Ir teisininkas su didele patirtimi. Tai anasai pareiškė Liekiui pretenziją, bet ne vien pagal užsakymo sumą, bet ir už pažeistas turtines teises.
Paprasta kalba šnekant už tą neteisėtai gautą trigubą pelno dalį. Maža to, pažadėjo dar ir ieškinius už jų patriotiškos garbės ir orumo pažeidimą. Ir to dar negana – suruošė medžiagą prokuratūrai už dokumentų falsifikavimą ir 5 500 egzempliorių vagystę sukčiavimo būdu.
Šito Liekių šeimynėlės klanui dar nebuvo atsitikę…
Puolėsi firmelės direktorius reikaliukus taisyti! Bet kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių ir dar daugiau malkų priskaldė… Taip savo papildomais raštais reikalą sukomplikavo, kad nei bėk, nei rėk.
O patriotų teisininkas ant kulnų lipa – prie pretenzijos dar ir taikos sutartį pasiūlė, iš kurios matyti, kad visos kortos (įrodymai) jo rankose, o mandros „mokslotyros” firmelės direktorius tik klimpsta toliau.
Pažymėtina, kad patriotaitaikos sutartimi pasiūlė A. Liekiui išspręsti pretenzijos ginčą, tenkinant ne šalių, o Lietuvos poreikius, atsisakant abipusių pretenzijų ir naudą atiduodant Lietuvai.
O ne, Lietuvos labui žydų mylėtojų klanas negali nusileisti! Bet ir prašmatnaus vardo gaila, ir lengvo grobio atiduoti nesinori. Tai tik žydai gali iš Lietuvos išplėšti 140 mln., bet ne patriotai savo turtines teises, juk jie tik gojai (gyvuliai) ir dar idiotai!
Tačiau nelaimė po vieną nevaikšto. A. Liekio dukrelės Živilės Liekytės sudegė postas Teisingumo ministerijoje per neįteisintą Rusijos universitetą,- tai dabar nebus reikiamos paramos iš teisėsaugos institucijų…
Tokia nesėkmių banga…
Na o krikščionys pasakytų – yra Dievas danguje.
Skaitytojui turbūt smalsu, kaip šitokia biblijinės tautos mylėtojų imitacinę firmą pažabojo patriotas? Ogi taip kaip mafijozą El Kaponę sutvarkė paprastas buhalteris. Dokumentų pagalba buvo pagautas ir A. Liekio klanas. Šiuo metu besitęsiančių įvykių eiga ir toliau bus skelbiama – sekite spaudą. Ir ne dėl įdomumo, o kad pasimokytumėte ir neleistumėte švento patrioto vardo ir jo garbės bei orumo teršti idioto epitetu.
Juk Liekiai net neįsivaizduoja, kad būtina bent atsiprašyti patriotų, jau nebekalbant apie žalos atlyginimą. Ir atsiprašyti neformalų žodį pasakius, o pagal visus krikščioniškojo moralės kodekso reikalavimus. Beje, ir įstatymuose įtvirtintus. O būtent – išpažinti savo nuodėmę, gailėtis ir tik tada prašyti atleidimo.
Kadangi buvęs partsekretorius A.Liekis mokinosi Markso manifestą, o ne katalikišką katekizmą, tai drįstame jam pasufleruoti atsiprašymo tekstą.
Atsiprašau gerbiamų Lietuvoje žmonių – monsj. A.Svarinsko, kan. V.Vaičiūno, Atkuriamojo Seimo deputatės dr. R. Gajauskaitės bei europarlamentaro J. Imbraso – už jų rūpesčiu ir pinigus (7 500 Lt) užsakytos „Lenkų skriaudų lietuviams apžvalgos“, išleistos 5 500 tiražu, nusavinimą, turtinių teisių pažeidimą ir pasiūlytos krikščioniškos taikos sutarties – ginčą išspręsti ne šalių, o Lietuvos labui, – ignoravimą.
Atsiprašau už gėdingą melą apie leidinio kainą, tiražą, jo pardavinėjimą už trigubą kainą bei pridengiant savo nesąžiningumą, skleidžiant tikrovės neatitinkančias žinias apie kompensaciją 2 000 egzemplioriais už suteiktą paramą, nors tai buvo ne parama, o 5 500 egz. užsakymas.
Atsiprašau monsj. A.Svarinsko ir kan. V.Vaičiūno, už Lietuvos nepriklausomybę atsikankinusių kalėjimuose, atsiprašau dr. R. Gajauskaitės, nepagailėjusios savo invalidumo pensijos paskutinių pinigų ir juos atidavusios papildomam tiražui atspausdinti, atsirašau europarlamentaro J. Imbraso, padengusio pusės tiražo kainą, atsiprašau už mano savanaudišką tvirtinimą, kad tai tebuvo pakartotino tiražo dalinis finansavimas. Tikrumoje aš birželį išleidau tik 500 egz., o jūs visi pakartojote leidinį 5 500 egz. tiražu.
Pripažįstu savo kaltę, kad pažeminau jus, pasinaudodamas jūsų patriotiniais jausmas ir ne tik nusavinau tiražą, bet ir apsiskelbiau jį veltui padalinus, nors tikrumoje pardavinėjau jį trigubai brangiau.
Atstatau jūsų savininkų turtines teises ir tikiuosi atleidimo.
Gal tikitės, kad buvęs komunistas-partsekretorius, 50 metų naudojęsis neteisiamumo prezumpcija, pasielgs žmoniškai? Nesitikėkite – tik įrodymais prispaustas, cypdamas ir klykdamas jis patenkino 40 % pretenziją, o nuo likusios pusės – stengėsi išsisukti! Todėl apie atsiprašymą ir dar tokį pilną bei išsamų – jis net sapnuoti bijo!
Ar atsiprašė Rusija už SSSR įvykdytą 100-milijoninį tautų genocidą? Ar atlygino žalą už pražudytus gyvenimus gulaguose, tremtyse ir psichuškėse? Taip ir SSSR pakalikai – komunistai savo juodų darbų netaiso.
Desovietizacijos tai nebuvo?!
-.-.-.-.-.-.-.-.-.-
Redakcijos nuomoė nebūtinai sutinka su autore.