Išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos bei Rudaminos bendruomenės paaiškinimus byloje dėl Lietuvos–Lenkijos elektros energijos jungties statybų, Berno konvencijos biuras bylą pripažino galima ir perdavė ją šios konvencijos nuolatiniam komitetui, Strasbūre susirinksiančiam š.m. gruodžio mėnesį. Tai pirmas kartas, kai Lietuva pateko į tokį nuodugnų tarptautinį tyrimą dėl neigiamo poveikio gamtai. Tuo tarpu sunkiųjų energetikos projektų statyba suinteresuotos struktūros, nesulaukusios Europos Sąjungos finansinės paramos, tyliai kreipėsi 65 mln. eurų paskolos į Europos investicijų banką.
Šių metų pavasarį, Europos laukinės gamtos ir natūralių buveinių apsaugos konvencijos (dar vadinamos Berno konvencija) atsakingos institucijos Lietuvai rekomendavo sustabdyti 400 kW elektros energijos perdavimo oro linijos tiesimo per gamtiškai vertingas vietoves darbus ir atlikti nešališką saugomų rūšių tyrimą. Taip jos reagavo į Lazdijų rajono Rudaminos miestelio bendruomenės surinktą informaciją apie galimus pažeidimus vertinant projekto poveikį aplinkai ir valdžios institucijų bandymus nuslėpti informaciją apie biologinę įvairovę. Tačiau Lietuvos valdžiai numojus ranka į gamtos apsaugos bei diplomatijos plonybes ir darbus masiškai pradėjus vykdyti gyvūnijos veisimosi bei migracijos metu, konvencijos biuras perkėlė bylos nagrinėjimą į kitą lygmenį.
Paviešintame konvencijos biuro sprendime, atsiųstame ir Aplinkos ministerijai, reiškiamas susirūpinimas dėl projekto darbų skubos ir jų galimo poveikio konvencijos saugomoms rūšims. Lietuvos Respublikos atsakingos institucijos yra kviečiamos pateikti paaiškinimus konvencijos nuolatinio komiteto posėdyje, kuris taip pat spręs ir dėl Lenkijos Respublikos įtraukimo į šią bylą. Konvencijos struktūros taip pat kreipiasi į Europos Sąjungą dėl duomenų apie elektros jungties finansavimą ir aplinkosauginius vertinimus.
Pasak Rudaminos bendruomenės atstovo dr. Ramūno Valioko, šios bylos tyrimas pademonstravo apgailėtiną valdžios institucijų atsakingumą. Pavyzdžiui, statybos ekologinė priežiūra pradėta tik po to, kai Lazdijų rajone buvo iškirsti miškai jų vietoje iškilsiantiems keliasdešimt metrų aukščio elektros linijos bokštams. Šios priežiūros vykdymui rangovo pasitelktą viešąją įstaigą, nepaisant akivaizdaus interesų konflikto, Aplinkos ministerija Berno konvencijos struktūroms bandė pristatyti kaip nešališko tyrimo organizatorių. Be to, aplinkos viceministras savo paaiškinimuose konvencijai gynėsi, kad ginčijamoje gamtiškai vertingoje pasienio teritorijoje Lietuva daugiau sunkiųjų infrastruktūros projektų neplėtos. Tačiau netrukus tapo viešai žinoma, kad ten pat projektuojamas ir į Lenkiją vesiantis dujotiekis.
Rudaminos bendruomenės pirmininkė Rūta Cimakauskienė pastebi, kad nors neskaidrūs sprendimai šį projektą lydi nuo pat pradžių, bendruomenei nemalonu, kad painiodamiesi savo mele valdininkai ir verslininkai Lietuvą dabar žemina jau tarptautinėje akivaizdoje. Kol vyksta tyrimai dėl galimų Berno ir Orhuso konvencijų pažeidimų, rudaminiečiai toliau sulaukia įvairių bandymų jų pasipriešinimą palaužti. Pavyzdžiui, Varšuvoje registruota bendrovė LitPol Link iš bendruomenės siekia išsireikalauti tūkstantines išlaidas už tuometinio direktoriaus Jaroslavo Neverovičiaus automobilio nuomą ir kelionės išlaidas vykstant į teismo posėdžius Kaune. Tuo pačiu metu energetikų įmonės dosniai remia Lazdijų rajono šventes ir bando pasiekti, kad pagal elektros tilto statytojų, o ne pačių parapijiečių norus iš naujo būtų perstatyti Rudaminos miestelio bažnyčios bokštai. Pirmininkė piktinasi, kad tokios intrigos prieš savo piliečius finansuojamos mokesčių mokėtojų lėšomis.
Europos Sąjungai neskubant Lietuvoje vykdomiems elektros linijos statybos darbams suteikti finansinės paramos (nors ja jau džiaugiasi Lenkija), bendrovė LITGRID vieną po kito teikia prašymus paskoloms gauti iš bankų. Rugsėjo mėnesį pasigyrę Šiaurės investicijų banko dešimčiai metų suteikta 50 milijonų eurų paskola, spalio pradžioje energetikai tyliai pateikė paraišką dėl dar 65 milijonų eurų pasiskolinimo iš Europos investicijų banko.
tiesos.lt