Tėvynė mūsų

Dėl bandymų masiškai įsivežti darbo jėgą iš užsienio

Written by admin · 4 min read

Jos Ekscelencijai LR Prezidentei  Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkui Vydui Gedvilui
LR Ministrui Pirmininkui  Algirdui Butkevičiui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Danguolei Navickienei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentui Robertui Dargiui
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentui Ričardui Malinauskui
Žiniasklaidai         
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos  P A R E I Š K  I M A S

   Dėl bandymų masiškai įsivežti darbo jėgą iš užsienio

Lietuva visada garsėjo sudėtingiausių technologijų ir technikos kūrėjais bei subtiliausių darbų atlikėjais. Darbštūs, rūpestingi ir pasišventę ūkininkai džiugino žemdirbystės produktais.
    Visą tai lėmė mokslo įstaigų gausa, išprusę ir rūpestingi  pedagogai bei darbininkiškos tradicijos. Miestai plėtėsi ir aukštėjo, kūrėsi miesteliai. Viskas buvo atliekama vietinių žmonių pastangomis. Jau kelinti metai verslininkai,  politikai ir valstybės tarnautojai rengia įstatymus ir priemones dėl masiško kitų valstybių darbininkų įdarbinimo. Neseniai suskambo triukšmas, kad Lietuvai įgyvendinant didelius projektus gali pritrūkti darbo jėgos, todėl reikia įsileisti imigrantus iš užsienio.
 Vilniaus Sąjūdžio taryba primena ir pastebi:
 1. 1918 – 1940 (iki birželio 15 d.) Lietuvos Seime,  Vyriausybėje ir valdžios institucijose darbavosi labai daug pasišventusių Lietuvai žmonių, tarp kurių ypatingos pagarbos nusipelnė Lietuvos Katalikų Bažnyčios atstovai. Prisiminkime arkivyskupą Mečislovą Reinį, vyskupą Justiną Staugaitį, prelatą Kazimierą Šaulį, kunigus Alfonsą Petrulį, Vladą Jurgutį, Vladą Mironą, Mykolą Krupavičių ir daugelį kitų. 1918 02 16 Lietuvos Nepriklausomybės aktą  pasirašė 4 kunigai, į Steigiamąjį Seimą buvo išrinkta 11 kunigų, o dabar esantys prie valdžios vairo besikeičiantys partijų junginiai ir jų parankiniai tempia paklodę ir antklodę ant savęs. Bažnyčia, patyrusi didžiulį spaudimą ir netektis įtakoja visuomenės dvasios, moralės, dorovės ir teisingumo formavimą, stengiasi palengvinti  didžiųjų politikų ir valdžių užkrautą žmonėms gyvenimo naštą.    
 2. Lietuva, žemdirbių valstybė, 1918 – 1940 (iki birželio 15 d.) metais sukaupė apie 10 TONŲ  AUKSO atsargų, o dabar įsiskolinimas  pasiekė astronominę pražūtingą 44 milijardų litų ribą.
 3. Bankus ir finansus Lietuvoje užvaldė užsienių finansinės monopolijos. Lietuvoje prisisteigė įvairiausių bankų, unijų, kredito organizacijų, kurios dažnai bankrutuoja. „Sekundė“, „Apus“, „Ateities“, dviejų komercinių kreditų (Kaune ir Vilniuje), „Ekspres“, „Balticbank“, „Nida“, Investicijų, Kooperacijos, Valstybinio komercinio, „Aurabankas“, Inovacinio, „Litimpeks“, „Tauro“, Vakarų, „Snoro“ ir Ūkio bankų bei inovacinės „Kauno holdingo“ kompanijos, Nacionalinės kredito ir „Švyturio“ kredito unijų bankrotai ir griūtys indėlininkams, verslo organizacijoms ir valstybei padarė didžiulius nuostolius. Užsienio finansinės monopolijos nusiaubia Lietuvą ir paverčia savo siekių įkaite. Turbūt niekam ne paslaptis, kad iš besitęsiančios pasaulinės krizės labiausiai pralobo bankai. Tai parodo, kad valstybėje egzistuoja NETEISINGA bankininkystės ir finansų politika ir kad Lietuva neturi savo PAJĖGAUS TINKAMO Valstybinio banko.
4. Neįmokos į biudžetą siekia apie 20 proc. tebeegzistuoja atsiskaitymų sistemos vokeliuose. Šešėlinė ekonomika siekia apie 40 milijardų litų. Apyvartoje sukasi apie 50 mlrd. litų nelegalių pinigų. Lietuva yra prasiskolinusi 44,3 mlrd. litų.  Lietuvos BVP 2012 metais buvo 112,41 mlrd. litų. Lietuvos biudžetas 2013 m.- 28,9 mlrd. litų, iš kurių 7,5 mlrd. litų europinių fondų lėšos. Lietuvos verslas, ekonomika, finansai ir žmogiškieji santykiai yra KATASTROFIŠKOJE būklėje. Apie tai puikiai žino visos aukščiausios Lietuvos institucijos,  politikai ir darbdaviai.   
5. Dažnai girdime kaip politikai, verslininkai, valstybės tarnautojai net inteligentai žmones  vadina girtuokliais, bomžais, bukais, degradavusiais, neišmanėliais. Daugelis tokiais tapo, kad VALDŽIUSIEJI  vykdė VALSTYBINĘ žmonių NUGIRDYMO politiką (1939 m. rinkoje buvo parduota  9,2 litrų  alkoholinių gėrimų vienam gyventojui, 1984 m. – 83,4, 1993 m. – 22,7, 2010 – 117,4, 2011 – 125,3 litrų ir milžiniški nelegalių alkoholinių gėrimų kiekiai). Lietuvos seimo, vyriausybės, valdžiusiųjų politinių partijų, aukščiausių institucijų, verslininkų ir politikų pastangomis Lietuva yra pasaulio alkoholio vartojimo pirmaujančių  valstybių  lyderių gretose. Lietuva, pražudydama daugybę gyvybių, patirdama milžiniškus moralinius, dvasinius, dorovinius, finansinius ir ekonominius nuostolius, gramzdinama gilyn į alkoholizmo liūną ir ekonomikos nuosmukį.   
 Tai rodo, kad nebuvo valstybinės darbo strategijos. Teiginiai ir įrodinėjimai, kad rinka išspręs verslo ir darbo politiką, subliuško. Atkreipiame dėmesį, kad daug suluošinta gyvenimų, per daug svetimo darbo pasisavinta, per daug sukčiauta, dar ašaros sruvena, dar ištiestos rankos prašo išmaldos. DAR NEPRAŠĖTE ATLEIDIMO. Dar nepateikėte verslo ir darbo abipusio sąveikumo, pasitikėjimo ir harmonijos strategijos bei įsipareigojimo apmatų.   
Vilniaus Sąjūdžio taryba pareiškia:
1.    Darbuotis į užsienius išvažiavo apie 500 tūkst. Lietuvos piliečių.
2.    2013 m. pradžioje Lietuvoje  buvo apie  200 tūkstančių  bedarbių.
3.    Lietuvoje uždarbiai vieni iš žemiausių Europos Sąjungoje, o kainos artėja prie europinių- pasaulinių arba jau viršija jas.  
4.    Lietuvos ūkininkai galėtų išmaitinti apie 10 milijonų žmonių. Lietuvoje dirvonuoja apie 1 milijonas ha žemės, išskersta apie 80 tūkstančių karvių, daug maisto produktų įsivežama iš kitų valstybių. Didžiuliai europiniai pinigai skiriami už ŽEMĖS NEDIRBIMĄ –  tai yra už veltėdžiavimą.
5.    Didėja socialinė atskirtis.
 Vilniaus Sąjūdžio taryba konstatuoja, kad Lietuvoje nėra tokių darbų, kurių nesugebėtų atlikti Lietuvos piliečiai. Tačiau yra netikusi valstybinė darbo politika. Tarp darbdavio, darbuotojo ir profesinių sąjungų turi būti sudaryta pagarbos ir pasitikėjimo atmosfera.
Vilniaus Sąjūdžio taryba reikalauja:
1.    Uždrausti priiminėti bet kokius įstatymus, teisės ir poįstatyminius aktus darbo jėgos importui.
2.    Politikai, valstybės tarnautojai ir verslininkai turi pasirūpinti  perkvalifikuoti Lietuvos piliečius reikiamiems darbams atlikti.
3.    Sudaryti sąlygas visiems bedarbiams dalyvauti darbo rinkoje.
NIEKAM NEDUOTA TEISĖ NIEKINTI, SKRIAUSTI IR ŽEMINTI LIETUVOS PILIEČIUS.

Tarybos pirmininkas  L. Kerosierius  

Atsakingasis sekretorius   A. Budriūnas

Tarybos pirmininko pavaduotoja, Socialinės – ekonominės grupės vadovė                                             R. Jakučiūnienė

Tarybos nariai: G. Adomaitis, A. Akelaitis, A. Ambrazas, A. Augulis, A. Bagdanavičienė, K. Balčiūnas,  A. Budriūnas,   J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis,  P. Gvazdauskas, R. Jakučiūnienė, J. Jaramaitienė, J. Kaminskaitė, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, S. Makauskienė, A. Markūnienė, H. Martinkėnas, V. Masikonis, K. Milius,  V. Nivinskienė, J. Parnarauskas, F. Petkus, V. Ramanauskas,   R. Simonaitis, A. Skaistys, P. Sakalauskas, L. Tamkevičienė, L. Veličkaitė, K. Vidžiūnas, R. Vilimienė,  S. Žilinskas

Pasiteiravimui: Gedimino pr. 1, Sąjūdis, Vilnius.   Telefonai A. Budriūnas: +370 673 95837,  L. Kerosierius: +370 5 231 8111,  R. Jakučiūnienė: + 370 675 94107
el.paštas: vilnius@sajudis.com        www.sajudis.com