Lietuva atsisakė. Savo nacionalinės valiutos. Net negalime tvirtinti, kad tai piliečiai masiškai atsisakė. Referendumo šiuo klausimu net nebuvo. Piliečių niekas neklausė. Taip pageidavo mūsų valdžia. Tad šie naujieji prasidės su didžiule permaina, kuri asmeniškai palies mus visus. Teks toje permainoje kapanotis. Kol žmonės prie naujosios valiutos pripras.
Kaip gyvenome 2014-aisiais? Rinkome, o tiksliau – perrinkome šalies prezidentę. Rinkome Europos Parlamentą. Netgi pusmetį pirmininkavome Europos Sąjungos Tarybai. Piliečiai ir jų valstybė uoliai atlikinėjo tuos ritualinius rinkimų ir pirmininkavimo veiksmus. Tačiau kiek tie veiksmai žmogų asmeniškai paveikė – jau kitas klausimas. Na, gal sužadino laikiną desperaciją ar egzaltaciją. Rinkimų naktį. Ar per TV pamačius, kaip ES galingieji Valdovų rūmuose mums mandagiai, bet formaliai meilikauja.
2015-aisiais mūsų laukia savivaldos rinkimai ir rinkimų permaina. Merus rinksime tiesiogiai. Rinkėjams duotas šansas daryti didesnę įtaką vietos savivaldai, tačiau klausimas – kiek tuo šansu jie pasinaudos. Juk nepasinaudojome iniciatorių plėšte išplėštu šansu – referendumu dėl žemės nepardavimo užsieniečiams.
Jau praeinančiais ir niekada nesugrįšiančiais metais piliečių asmeniniai gyvenimai, mintys buvo persunktos įvairiausių grėsmių. Tiek pasaulinių, tiek ekonominių. Patyrėme mūsų pienininkų blokadą Rusijoje. Patyrėme mūsų vežėjų blokadą Rusijoje. Kovojome su šernų maru, o po Krymo aneksijos pasijutome labiau pažeidžiami. Pajutome, koks trapus tas mūsų asmeninis pasaulis. Gal perdedame tą trapumą, bet vis vien jaučiamės nesaugesni. Tikėkimės, kad kitąmet jausimės geriau. Bus mažiau dvasinės destrukcijos. Labiau pasitikėsime, kad taikingieji, diplomatiškieji protai vis vien nugalės. Ir iš tikrųjų stiprinsime savo kariuomenę.
Pradėjo veikti Suskystintų gamtinių dujų terminalas. Vienas iš politinių mūsų saugumo garantų. Nors premjeras pažadėjo ir ekonominių garantijų. Kad dujos nebrangs, o elektra net atpigs. Trumpuoju laikotarpiu – galbūt. O šiaip žmonės pripratinti, jog vis vien kas nors brangsta. O politikai visada ką nors žada. Tad žmonės, jei kas nors pabrangs, per daug nenustebs. Nes žmogus politinių, ekonominių idėjų, pažadų maišalynėje mažiausiai branginamas. Jis Lietuvoje pigus. Su visuomene vis mažiau skaitomasi. Tai jau tampa nerašytąja norma. Politikai jau galvoja už mus. Anksčiau dar slapukaudami, o praeinančiais metais jau visiškai atvirai. Brukdami eurą. Niekindami konstitucinę referendumo teisę. Tik dar nepasiskolino kojų. Nes pernai toliau emigravome. Ar tai rodo, kad mūsų Tėvynėje jau per mažai? Matyt, dar per daug. Jei žmonėms net ir nenoromis tenka bastytis.
Tačiau vis vien tikėkimės, kad ateinantys metai bus bent įdomūs. Su išbandymais, tačiau bent įdomūs. Toliau augs, stiprės, džiugins mūsų vaikai. Pensininkams bus grąžintos nusavintos pensijos. Dar bus visokiausių džiaugsmų. Jei savimi pasitikėsime.
respublika.lt