Praėjusios savaitės Lietuvos ekonominės minties viršūnėse ir vėl sklandė premjeras vardu „kaip ekonomistas“. Šįkart teko mokslininkams, kurie, vertinant iš „kaip ekonomistas“ perspektyvos, negeba Lietuvoje padaryti stebuklo.
Kaip neekonomistė, situaciją matau paprastai ir aiškiai. Pradžioje valdžia užsako didelį tyrimą ir pareikalauja, kad mokslininkai paaiškintų, kaip sumažinti mokestinę naštą samdomiems darbuotojams ir tuo pat metu bandyti lyginti socialinio draudimo biudžeto deficitą, juolab kad kaip tik kompensuojamos pensijos, ikiprieškrizinį lygį grąžinamos nedarbo draudimo išmokos bei ligos išmokos. Sumažinus socialinio draudimo įmokas ir nustačius jų lubas, kasmet, šalia jau sukauptos 12 mlrd. Lt skolos, susiformuotų apytikriai 1,5 mlrd. Lt plyšys ir jį reikia uždengti.
Mokslininkai pataria bazinę pensijos dalį perkelti į biudžetą. Tiesa, gimsta kita problema: kaip dengti dabar jau valstybės biudžete atsirandantį 1,5 mlrd. Lt deficitą. (Neekonomistams aišku, kad jei pinigus iš vienos kišenės perkeli į kitą, automatiškai perkėlimo metu suma nedidėja). Variantai du: mažini viešųjų paslaugų apimtį (tarkime, galima būtų naikinti nemokamą aukštąjį mokslą, mažinti mokinio krepšelį, didinti mokamų sveikatos paslaugų apimtį ir panašiai). Tai netinka, nes tai gali įsiutinti rinkėjus, jaučia žmogus „kaip ekonomistas“. Mokslininkai sako, tada galima padidinti kai kuriuos tarifus (tarkime, nuo 15 iki 20 proc. padidinti pelno mokestį ar įvesti visuotinį turto mokestį) ir taip kompensuoti tuos 1,5 mlrd. Lt. Bet tada jau susinervina tokia ponia Rūta Skyrienė, à la investuotojų ruporas, ir pradeda gąsdinti apokalipse. Nusikalba iki tiek, kad net primena, kad 2009 metais, padidinus pelno mokesčio tarifą, daugiau pajamų biudžetas negavo. Na, investuotojų tarnaitė stengiasi, ir nors akivaizdžiai pamiršo kontekstą, bet bent jau aišku, kam ir kodėl tarnauja. Tačiau įdomu ir tai, kad žmogus „kaip ekonomistas“ irgi jau pamiršo, kad 2009 metais buvo kraupus ekonomikos nuosmukis, tad logiška – pelno verslas gavo labai mažai ir, koks bebūtų tarifas, biudžeto pajamos iš šio rodiklio būtų buvusios labai mažos. Kadangi „kaip ekonomistas“ nėra ekonomistas, tad investuotojų tarnaitės balsas pasiekia dangų ir anas veikėjas išsigąsta. Kas belieka? Žinoma, „kaip ekonomistas“ pasibaisi mokslininkais, kurie esą nekompetentingi. Negali padaryti mažučio stebuklo – iš galingos 4 000 litų profesorių algos tuos 1.5 mlrd. Lt kompensuoti. Viena žavi finansų ministrė kartą jau aiškino, kad savo krūtine deficito uždengti negali. Bet gi čia vyrai – jų krūtinės platesnės, mąsto „kaip ekonomistas“.
Ir tai dar ne viskas. „Ant dienų“ „kaip ekonomistas“ sugebėjo net naują nacionalinių sąskaitų sistemą suformuluoti. Žinių radijuje šalies premjeras samprotauja (dėmesio, jis kalba lietuviškai, jei labai susikaupsite, gal suprasite…): „Šiuo metu didžiulė problema yra ta, kad mes neturime viduriniosios klasės. Jeigu mes apmokestinsime 3–5 procentus darbuotojų, kurių darbo užmokestis yra didelis, tai įplaukos į biudžetą bus santykinai labai mažos. O jeigu mes 80 procentų darbuotojų, kurie sudaro didžiausias pajamas gyventojų, mokant šį mokestį, tai tada atsiranda labai didelė praraja tiek valstybės, tiek savivaldybių biudžetuose – apie 1 mlrd. litų. Tai faktiškai mes dabar norime, kad realios visų darbuotojų pajamos didėtų, ir norime, kad turtingesni per nekilnojamąjį turto mokestį mokėtų arba po to, matant, kad turime tokią galimybę, galima taikyti ir progresinių mokesčių sistemą. Bet šiandien dienai Lietuva finansiškai, matematiškai skaičiuojant – nėra pasiruošusi“.
Va taip.
Supratote? Kai kas sako, o ir papildomi žiniasklaidos tyrimai rodo, kad čia premjeras kalba apie tai, jog Lietuvoje nėra žmonių, kurie galėtų mokėti didesnius mokesčius, nes visiškai niekas nieko neuždirba, o vidurinė klasė mirė neišnešiota. Na, suprantate, gyvena ir perka varguoliai visai be pajamų. Tiesiog šiaip. Iš oro.
Šiaip tai elementari ekonomikos teorija sako, kad BVP yra bendros Lietuvos verslo ir žmonių pajamos. Na, gerai, nacionalinės pajamos yra Lietuvos žmonių pajamos, bet mums čia apytikriai tiks ir BVP. Jis auga. Vadinasi, bendros pajamos auga. Imame samdomus darbuotojus, kurių mokesčiai sukasi apytikriai apie 48 proc. Bendra jų pajamų suma 2013 metais (nacionalinėse sąskaitose „Atlygis darbuotojams“), kai ji siekė 49,6 mlrd. Lt, vis dar mažesnė nei 2008 metais, kai buvo 47,3 mlrd. Lt. Akivaizdu, kai visa mokestinė našta užmetama ant grupės, kurios ir bendros pajamos auga labai kukliai, Lietuvos mokestinės pajamos, palyginti su BVP, yra mažesnės nei bet kurios kitos Europos Sąjungos šalies.
Vis dėlto, per minėtą laikotarpį Lietuvos BVP padidėjo nuo 112,9 mlrd. Lt 2008 metais iki 121 mlrd. Lt 2013 metais. Ir tai reiškia, kad kitos pajamos – pelnai, dividendai, nuomos ir visokios mišrios pajamos – auga sparčiau. Statistika tai patvirtina: nuo 2008 metų jos kasmet auga po kelis milijardus ir nuo 2008 iki 2013 metų padidėjo nuo 37,9 mlrd. Lt iki 45,6 mlrd. Lt. Taigi, samdomo darbo bendros pajamos, kurių mokestinis tarifas arti 50 proc., per penkerius metus vis dar 2,3 mlrd. Lt mažesnės nei prieš krizę, o va gerokai mažesniu apie 15 proc. tarifu apmokestinamos mišriosios pajamos ir pelnai išaugo 7,7 mlrd. Lt. Jeigu premjeras būtų ekonomistas, jis žinotų, kad augant BVP, auga pajamos, ir žiūrėtų, kur tas augimas nusėda, ir jau tada svarstytų, kaip balansuoti biudžeto pajamų srautus, kad jie atitiktų tas išlaidas dėl kurių visuomenė susitarė. Ir paprašytų prie visuomenės gerovės prisidėti turtingesnius.
„Neekonomistas“ sako, kad tokių turtingesnių nėra. Pateikiu du pavyzdžius, nors jeigu jis apsidairys savo aplinkoje, tai mažiausia kas antras bus turtingas. Taigi, Ramūnas Karbauskis. 2013 metų turtas 41,4 mln. Lt, pajamos per minėtus metus 9,4 mln. Lt, mokesčiai 447,8 tūkst. Lt. Kandidatų deklaracijos labai apdairiai nenurodo, ar tas ponas mokėjo Sodros įmokas ir jei mokėjo, tai kiek, o taip pat dingsta visos privalomo sveikatos draudimo įmokos, tai tiksli mokesčių suma nežinoma. Bet GPM tarifas — 4,77 proc. Kitaip sakant, beveik triskart mažiau nei minimalią algą gaunančio žmogaus GPM tarifas. Ir nepamirškime – minimalia 850 litų alga į rankas per mėnesį „besidžiaugiantis“ žmogus, mokesčių per metus sumoka 5880 Lt. O jo tarifas apytikriai 36 proc.
Norite dar pavyzdžių. Tada dar yra toks Antanas Guoga. Turtas – 110,9 mln. Lt, pajamos per 2013 metus – 723,3 tūkst. Lt, mokesčiai – 20,8 tūkst. Lt. Palyginkite su mokesčiais to, kuris gavo minimalią algą.
Sakote: bet viskas pagal įstatymus? Žinoma. Jie ateina, susitvarko žaidimo taisykles sau. Ir tada paleidžia kvailiuką, kuris, kaip sakė garbūs žmonės, vadovauja vyriausybei, nors netemptų ir iki Vilkaviškio Savivaldybės skyriaus vadovo.
Kai matai ant pirštų galiukų stypčiojant putlią mažulę, džiaugiesi, kad visai „kaip balerina“. Girdėdamas talpią frazę „kaip ekonomistas“ supranti, kad A. Butkevičius ir pats suvokia nesąs tikras ekonomistas. Malonu, kad premjeras mato skirtumą. Belieka padaryti išvadas.
pinigukarta.lt