Tėvynė mūsų

Klausantis Garliavos šturmo garso įrašo žurnalistas N.Povilaitis nesitvėrė juokais, o aktorė E.Žebertavičiūtė nepaliaujamai braukė ašaras

Written by admin · 7 min read

2015 m. balandžio 28 d. posėdis

Prieš apžvelgiant balandžio 28 d. posėdį, reikėtų paaiškinti, ką reiškia policijos pareigūnų sugalvota sąvoka pasyvus pasipriešinimas. Kiek teko per posėdžius girdėti jų paaiškinimus, tai reikėtų suprasti maždaug taip: Stovi pilietis vidury laukų. Prie jo prieina policijos pareigūnas ir sako: „Pasitrauk“. Žmogus atsako: „Nesitrauksiu“. Tai jau ir yra pasyvus pasipriešinimas, vertas Baudžiamojo kodekso straipsnio ir kalėjimo.

Tad visiems rekomenduoju būti atsargiems, kad jūsų nekaltas žioplinėjimas ar nuomonės išreiškimas, net menkutis ginčas nebūtų palaikytas nusikalstamu veiksmu, baustinu pagal straipsnį „Pasipriešinimas policijos pareigūnui“.

 

Taigi, pirmasis liudijo Darius Žukauskas, tądien vadovavęs operacijai, o po Garliavos įvykių padaręs sėkmingą karjerą: iš pavaduotojo tapęs dideliu viršininku. Liudijo beveik tą patį, kaip ir prieš tai liudiję pareigūnai: pats nematė, tik girdėjo, kad žmonės nepraleidžia antstolės, ją įžeidinėja, kad minia priešinosi „pasyviais ir aktyviais veiksmais“. Aktyvūs veiksmai – tai stovėjimas „ant durų“ ir nepaklusimas policijos pareigūnams.

D.Žukauskas: „Kada policijos pareigūnas paprašė pasitraukti ir jie nesitraukė, priešinosi savo veiksmais, nesitraukė į šalį…. Nepaklusimas policijos pareigūnams“ (čia apie „aktyvius veiksmus“).

Klausimus uždavinėjusiems advokatams pasiūlė patiems peržiūrėti filmuotą medžiagą, jeigu jie nori ką nors sužinoti. Pareigūnas nesuprato ir to, kodėl užduodamas klausimas „Ar žmonės priešinosi policijos pareigūnams?“ Kalbėjo apie viešosios tvarkos pažeidinėjimą ir užtikrinimą, tačiau identifikuoti nusikaltėlių negalįs, niekaip negalėjo atsakyti, ir kaip trukdė žmonės, stovėję ant pievelės. Į advokatės J.Ramoškienės klausimą, ar žmonėms buvo duotas terminas pasitraukti, D.Žukauskas atsakė, kad buvo žmonių paprašyta, ir palaukta, kad buvo laukiama, kol žmonės sugiedos himną. Pasak jo, kliūtys – tai buvo visi tie žmonės, kurie trukdė prieiti prie namo.

Advokatas T.Tomkus: „Žiūrėkit, buvo apie 100 žmonių. Kas nusprendė, kurie trukdo, o kurie netrukdo?“

D.Žukauskas: „Tie, kurie nepraleido…“

Advokatas T.Tomkus: „Tai sakėt, kad nepraleido visi…“

D.Žukauskas: „Tai po to pasitraukė…“

Advokatas T.Tomkus: „Tai kur stovėjo tie trukdantys?“

D.Žukauskas: „Priešais namą…“

Advokatas T.Tomkus: „Tai visi žmonės, stovintys priešais namą, trukdė?“

D.Žukauskas: „Jeigu jie neleido praeiti, tai trukdė…“

Advokatas A.Venckus: „Gal jūs galėtumėte paaiškinti, kokiu pagrindu buvo renkama informacija apie žmones ir padarytos jų nuotraukos, kurios buvo rodomos instruktaže. Ar jų atžvilgiu buvo pradėtas koks ikiteisminis tyrimas?“

D.Žukauskas: „Neatsimenu“.

Advokatas A.Venckus: „Bet R.Oželis sakė, kad jūs turėtumėte žinoti, o jūs sakote neatsimenate“.

Tačiau pareigūnas į šį klausimą atsakyti negalėjo. Negalėjo atsakyti ir į kitą klausimą: kodėl pirmiausia buvo sulaikytas gražiai su pareigūnais bendravęs žmogus, draugiškai jiems ištiesęs ranką (tai – fotomenininkas Juozas Valiušaitis, jis buvo sulaikytas dar antstolei nepaprašius pašalinti kliūčių – aut. past.). Į klausimą, kodėl turėjo žmonės praleisti policijos pareigūnus, jis atsakęs, kad klausimas yra labai įdomus ir kad antstolė turėjo teismo sprendimą, o pareigūnai turėjo ją lydėti.

Advokatas A.Venckus: „Jūs sakėte, kad vadovavotės policijos veiklos įstatymu. Ar tame įstatyme yra numatyta kaip viena iš policijos vykdomų veiklų – antstolio lydėjimas?“

D.Žukauskas: „Tam, kad užtikrinti viešąją tvarką ir asmens saugumą“.

Advokatas A.Venckus: „Privačiame kieme?“

D.Žukauskas: „Bet kur…“

Advokatas A.Venckus uždavė ir klausimą apie bendravimo grupę, kuri, remiantis tarnybiniu raštu, buvo Klonio gatvėje ir turėjo užmegzti dialogą su žmonėmis. D.Žukauskas tokio fakto nepamenąs. Tačiau tokia grupė Klonio gatvėje iš tiesų buvo. „Dialogo“ grupė. Su tos grupės vaikinukais teko susipažinti Vilniuje per gėjų eitynes ir jie buvo pasibaisėję tuo, ką matė tą gegužės 17-osios rytą.

Šios grupės veikla ir yra bendravimas su žmonėmis masinio susibūrimo vietose, tačiau tą rytą Klonio gatvėje nevyko joks dialogas – žmonės buvo paprasčiausiai imami it kokie narkotikų prekeiviai. Matyt, reikėjo bet kokia kaina išvalyti kiemą ir paimti vaiką, kad Danijos vaikų teisių specialistai, kurių susitikimas su šeima ir Deimante buvo suplanuotas tos dienos 10-tą valandą ryto, neįvyktų. Ir kad vaikas civilizuotiems žmonės iš civilizuoto pasaulio, kur gerbiamos net ir mažiausio žmogaus teisės, nepapasakotų visos tiesos.

Advokatas A.Venckus: „Jei pareigūnas neteisėtai reikalauja žmogaus išeiti iš privataus kiemo, kuriame jis stovi ir nieko nedaro, ar žmogus turėtų vykdyti reikalavimą?“

D.Žukauskas: „Klausimas dėliojamas neteisingai, nes neteisėtų reikalavimų nebūna… tas, kuris nieko nedaro, yra neteisėtas“.

R.Urbelienei uždavus klausimą, ar jis matė, girdėjo, kaip antstolė prisistatė žmonėms, D.Žukauskas atsakė, kad ne, nes prie jos nestovėjo. (Tačiau visi, kurie nebuvo policijos pareigūnai, tai turėjo girdėti – aut. past.)…

Antrasis liudijo Evaldas Pakutka. Beveik nieko nepamenąs iš savo duotų parodymų, todėl teisėjas jam perskaitė jo parodymus. Pasak pareigūno, žmonės tyčia sėdėjo ir gulėjo prie durų, žalojimui skirtų daiktų nematė, nepamenąs, kas jam skyrė užduotį, sakė, kad žmonėms buvo duotas laiko tarpas pasišalinti. Pasak jo, „aktyvus pasipriešinimas“ yra tada, kai neklauso ir nevykdo teisėtų reikalavimų, kokie tie teisėti reikalavimai – neatsimena. Bet žino, kad teisėti. Filmuodamas jokių pažeidimų nematė.

Advokatas A.Venckus: „Jūsų parodymuose yra toks sakinys: „Kaip vėliau sužinojau, dalis žmonių aktyviai priešinosi. Tai iš ko jūs sužinojote?“.

E.Pakutka: „Gal iš kolegų. Neatsimenu, nežinau“.

Paskutiniai liudijo Dmitrij Bogdan – toks linksmas ir smagus pareigūnas, kuriam daugelis kausimų kėlė juoką ir jis nuolat kikeno, ne vieną kartą savo parodymais pralinksminęs salę, bei Arūnas Miknevičius. Nieko naujo jie nepasakė – kaip ir kiti, daug ko neatsiminė. Tai beveik paskutiniai pareigūnai, liko neapklaustas tik vienas. Po to vyks teisiamųjų apklausa.

2015 m. gegužės 7 d. posėdis

2015 m. gegužės 7 d. posėdyje turėjo būti pežiūrimas pusantros valandos trukmės policijos pareigūnų instruktažas, atliktas tą 2012 m. gegužės 17 d. Deja, prokuroras R.Gailevičius teismui pateikė tik keliolikos minučių iškarpą, kuri yra internete (žr. ČIA). Šis įrašas yra įdomus tuo, kad jau prieš operaciją policijos pareigūnams buvo pasakyta, kad visą atsakomybę už operaciją prisiims policijos departamentas ir kad jei bus kokių nors skundų prieš pareigūnus, policijos departamentas juos gins. Besąlygiškai.

Taip ir buvo. Per tuos trejus metus bet koks žmonių bandymas rašyti skundus apie šiurkščius, įstatymus pažeidžiančius policijos veiksmus buvo arba blokuojamas, arba ignoruojamas. Arba ir viena, ir kita kartu. Policinininkai visada teisūs. Ura!

Kadangi prokurorui nepavyko teismui pateikti viso instruktažo, buvo perklausomas pusantros valandos trukmės Garliavos šturmo garso įrašas. Ir šis įrašas labai aiškiai demaskavo daugelio pareigūnų, jau davusių parodymus teismui, galimą melą, kurie. Davė ne tik parodymus, bet ir priesaiką nemeluoti. Deja. Melavo. Ir dar kaip.

Kai peržiūrima vaizdo medžiaga, dėmesys daugiau būna sutelkiamas į vaizdą, todėl sunku suvokti, kas, kur ir kaip, ir įsigilinti į detales (kurios dažnai yra labai svarbios), tačiau perklausant garso įrašą, dėmesys automatiškai sutelkiamas į garsą. Tik į garsą. O šį garso įrašą darė šalia antstolės ėjęs pareigūnas. Ir štai ką visa salė – advokatai, prokuroras, aukos, teisiamieji ir posėdžio stebėtojai – išgirdo…

Daugelis pareigūnų liudijo, kad atėjusi antstolė aiškiai ir garsiai pasakė (pasak pareigūnų, labai, labai, labai garsiai, bet be jokių garsinių priemonių), kad bus vykdomas teismo sprendimas. Neva tai kartojo ir ją lydėję pareigūnai. Dar jie liudijo, kad tuos žodžius laisvai galėjo girdėti visas šimtas žmonių. Tačiau… Tačiau net garso įraše, kuris, beje, buvo daromas šalia antstolės ėjusio pareigūno, per triukšmą nebuvo galima suprasti, nei kas sakoma, nei kas kalba. O juk įrašinėjama buvo einant visai šalia.

Daugelis pareigūnų liudijo, kad kai anstolė skaitė teismo sprendimą, nebuvo didelio triukšmo, tačiau… Tačiau garso įraše užfiksuota, kad žmonės iš pradžių giedojo himną, po jo iš karto pradėjo skanduoti „Lietuva“, „Lietuva“ ir kad žmonėms dar tebeskanduojant, policija puolė žmones ir iš karto pasigirdo klyksmai. Triukšmas buvo siaubingas.

Daugelis pareigūnų liudijo, kad žmonėms buvo duota nemažai laiko pasišalinti, tačiau garso įraše girdėti Lietuvos himnas, skanduotė ir klyksmai. Nė sekundės pertraukos, per kurią žmonės galėtų kaip nors pasitraukti. Na, nebent teleportuotis.

Daugelis pareigūnų liudijo, kad žmonės juos įžeidinėjo, vadino pedofilais, gaidžiais, urodais ir visokiais kitais baisiais žodžiais, tačiau… Tačiau garso įraše negirdėti nė vieno keiksmažodžio, išskyrus klyksmus ar, pavyzdžiui, moters balsą: „Maldauju, maldauju, nestumdykite mūsų… maldauju…“ Bet gal tokie žodžiai pareigūnams skamba kaip keiksmai?

Daugelis pareigūnų liudijo, kad šturmo metu buvo nuo gatvės paleistas garso įrašas, kuriame žmonės buvo įspėti laikytis viešosios tvarkos, neorganizuoti riaušių, ir visi tai turėjo girdėti, tačiau… Tačiau perklausomame įraše labai aiškiai girdėti, kad minėtas garso įrašas, deja, buvo įjungtas ne prieš operacijos pradžia, ne prasidėjus operacijai, o jau gerokai vėliau. Gerokai, gerokai vėliau. Tada, kai jau anstolė buvo priėjusi prie pirmųjų durų, o daugelis žmonių sulaikyti, sukišti į mašinas ir išvežti į policijos nuovadas. Beje, kokia vieša tvarka privačiame kieme?

Beveik visi pareigūnai liudijo, kad arba negirdėjo, arba kad žmonės nešaukė „Praleiskite antstolę!“ Tačiau garso įraše mažiausiai kokį 15 kartų kuo aiškiausiai girdėti, kaip žmonės šaukia būtent šiuos žodžius.

Suglumino priesaiką davusių pareigūnų parodymai teisme. Prisiminkime: Deimantėlės senelis Vytautas Kedys buvo nuteistas už esą melagingus parodymus teisme, nes, pasak prokuroro, buvo padaryta didžiulė žala teisingumui. O kai galimai melagingai liudija policijos pareigūnas, tai, vadinasi, jokios žalos nėra? Viskas teisinga, teisėta ir leistina?

Jau nekalbant apie tai, kad šaunioji advokatų komanda ne kartą pagavo policininkus teisme duodant visiškai priešingus parodymus nei ikiteisminiame tyrime. Bet juk tiesa yra nuosekli. Gali vienas ar kitas momentas pasipildyti smulkiomis užmirštomis detalėmis, bet tik ne prieštarauti pats sau. (Deimantės, beje, kaip ir jos artimųjų liudijimai ir parodymai visada buvo nuoseklūs – to, deja, negalima pasakyti apie kitą pusę).

Glumina ir kai kurių pareigūnų ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, surašyti žodis į žodį, lyg pagal vieną šabloną. Tai reikėtų suprasti taip: skirtingi pareigūnai matė vienodą vaizdą, girdėjo tą patį garsą. Na, bet visko gali būti, ypač, kai tarnybiniai pranešimai, pasak kai kurių policininkų, buvo rašomi kartu poligonuose. Gal net kažkam diktuojant?

Suglumino ir įrašo pabaigoje girdimas policijos pareigūnų pokalbis po operacijos, kad yra sulaikytų asmenų ir kad reikės pradėti ikiteisminį tyrimą pagal baudžiamąjį procesą. Net straipsnis buvo įvardytas. Vadinasi, jau iš anksto policijos bendruomenei buvo aišku, kad visi sulaikytieji turės būti teisiami. Kas beje, ir atsitiko. O susirūpinęs moters balsas kalbėjo, kad TV3 tiesiogiai transliavo operaciją (ačiū šiai puikiai televizijai) ir kad įvykių namo viduje jie negalėjo matyti. Numanau, kad tikrai būtų buvę labai baisu, jei nors vienas atsitiktinis liudininkas būtų nufilmavęs tai, kas vyko namo viduje. Na, bet narsioji Lietuvos policija pasistengė tai gerai paslėpti nuo žmonių akių ir viešumos. Ura!

Bet už viską labiausiai suglumino „Lietuvos ryto“ žurnalistas Nerijus Povilaitis. Kai buvo perklausomos tos vietos, kai žmonės gieda himną ar kai klykia iš namų per jėgą tempiamas vaikas, šis pilietis smaginosi. Linksminosi, juokėsi plačiai ir vis kažką komentavo šalia sėdinčiai antstolei (kuri, beje, į posėdį atšlubavo. Koja įtvare.). Tuo tarpu už žurnalisto nugaros sėdinti garbi Lietuvos aktorė Elvyra Žebertavičiūtė nepaliaujamai braukė ašaras…

Kitas posėdis įvyks gegužės 19 d., antradienį, 9 val. Kiti posėdžiai suplanuoti jau rugsėjo mėnesį. Dalyvaudami teismuose stebėtojais, prisidedame prie teisingumo pergalės. Būkime solidarūs!

tiesos.lt