TEISĖS EKSPERTŲ TRAGIKOMEDIJA SEIME
Lietuvos žemių gviešiasi danų kiaulininkai, pas kuriuos 1 ha kainuoja ir 140 tūkst., neatmestini ir 37 lenkų milijardierių ketinimai plečiant Lazdijų-Kalavrijos placdarmą rytų Lietuvoje, o ir koncernas „NESTLE“ besiverčiantis ir žemės bizniu su savo biudžetu du kartus viršijančių Lietuvos – nesnaus: pelnas žeriant ir purškiant 4,5 karto daugiau chemikalų yra geras ir garantuotas, nes žemės kaina Lietuvoje per 20 metų kils ir dešimteriopai, nors ir joje kaip visoje Vokietijoje gali būti vien nitratais apnuodyta ¼ vandenų, o ant išnykimo ribos, kaip ir visoje ES atsidurti 1/3 žuvų, nekalbant apie bičių populiacijų nykimą.
Virš 300 tūkst.Lietuvos žmonių, o tokių kuriems ryšiai su žeme yra netgi mitologiniai yra gerokai daugiau, nenori atiduoti pusvelčiui protėvių žemių. Juos gi gina, visų pirma, pamatinis ES valstybių sutarties dėl veikimo preambulėje deklaruotas principas – konkurencija ir prekyba turi būti SĄŽININGA. Kadangi Briuselis dėl krizės sulaužė savo teisinį stojimo į ES sutartyje pasirašytą įsipareigojimą sulyginti išmokas mūsų žemdirbiams iki 2013m. , tai apie jokį sąžiningumą Lietuvos žemės rinkoje nuo 2014 m. gegužės 1d. ir kalbos būti negali, nors užsimerkus, pagal kitus teisės aktus rinkos laisvės biznieriams iš prisispausdinusių piniginių ženklų valstybių dar plačiau turi atverti Lietuvą. Taigi, juridinis prieštaravimas – teisės „kazusas“ yra akivaizdus.
Tuo metu Seimo nariai yra užpainioti į dilemą: jei jie balsuos paskui parinktus ekspertus PRIEŠ „referendūmą“ dėl šio neatitikimo Konstitucijai, susaistytai su įsipareigojimu atverti ir žemės rinką, tai jie tuo prieštaraus pamatiniam SĄŽININGO konkuravimo principui iš svarbiausios ES sutarties, o jei jie balsuos „UŽ“, tai prieštaraus Lietuvos įsipareigojimui leisti išpardavinti žemes. Susilaikymas irgi problemos nepajudins, todėl būtina susigaudyti kas sukėlė šią reductio ad absurdum situaciją ir ką gi reikėtų daryti. Kalti visų pirma eurobiurokratai iš ES Komisijos ir biudžetų sudarinėtojai, kurie pateikę biudžetus su nubrauktais išmokų Lietuvai ir kitiems naujokams sulyginimais, nes reikėjo jiems gelbėti savus bankus pripirkusius „pripūstų“ Walsstreeto popierių, neparodė mažiausių pastangų, kad būtų sąžiningai keičiami kiti su tokiu sprendimu susiję teisės aktai. Jiems tai nė motais, o gal ir dar geriau – tegu perka vokiečiai, danai, lenkai pusvelčiui. Prasnaudė tai ir piniginiuose komitetuose esą europarlamentarai R.Paksas bei J.Imbrasas, o V.Tomaševskio priklausančio EP Kaimo komitetui argumentacija vien dėl diskriminavimo, neastebėjus SĄŽININGUMO buvo pernelyg silpna. Pražioplino šią situaciją ir negynė Lietuvos žmonių interesų ES vadovų bei ministrų tarybose D.Grybauskaitė, A.Kubilius, I.Šimonytė, kaip ir ES komisijoje – eurokomisaras A.Šemeta ar europarlamente – visa delegacija, tad dabar Radvielei Morkūnaitei tenka skųstis man, kad jos niekas neklauso. Pamokiau – nusipirk stiklinę kurpaitę ir pagrąsink, kad ji tuoj subyrės, kaip kad gali visa ES dėl jūsų visų nesąžiningumo ir gobšumo.
Socdemai gi supanikavę, būktai neįmanoma derėtis su visomis 27 ES valstybėmis. Nereikia jokių derybų. Tereikia, kad Teisingumo ministras J.Bernatonis privalantis užtikrinti ES valstybių veikimo sutarties „raidę“, ja besiremdamas dėl pamatinio principo viršenybės nurodytų visiems notarams nuo gegužės 1d. neforminti nei vieno Lietuvos žemės pardavimo sandorio užsieniečiams iki 2028 m. kol nebus sulygintos išmokos žemdirbiams ir nebus sudarytos bent jau išorinio sąžiningo konkuravimo prielaidos. Tegul anie pabando bylinėtis. Vykdantiems užsienio politiką pareigūnams reikia šiuo pagrindu susivienyti su vengrais ir bulgarais bei estais ir latviais ir klibinti eurobiurokratų snaudulį bei demagogijas – jei prezidentė to nesupranta, tai yra ir tarparlamentinė demokratija. Žinoma, 150 tūkst. vargstantiems Lietuvos ūkininkams greta gerai besilaikančių 5 tūkst., tai nedidelė paguoda – būtina juos apginti ir nuo vietinių žemgrobių bei spekuliantų, kurie pasak K.Starkevičiaus tėra suėmę tik 10 proc., o ne 40 proc. Lietuvos žemių, kaip teigia sambūris „Patirtis“, o ir pateiktas jų pasiimtas ES lėšų kiekis – 80 proc. yra aiškinimosi objektas – pasakė man Žemės ūkio ministerijos „plėtros“ valdininkas. Geriausiai minimus procesus atspindi V.Stundžio širdgėlos skaičiai: jei 2000 m. į pirmą klasę ėjo 610 tūkst. mokinių, tai 2013 m. dėl emigracijų ir nykros tik 350 tūkst., o iš 4 200 Lietuvos kaimų telikęs pavadinimas. Tuo metu nebeturime net „Lietuvos žemės ūkio strategijos“, nes ankstesnės galiojimas pasibaigė 2013 m. , kaip ir vieningo visoms prikurtoms Lietuvos strategijoms skirto interneto puslapio – patogiai stebėsenai ir prioritetų parinkimui. Tad nenuostabu, kad importuojame šimtais tūkst. t pieno ir mėsos produktus. Betgi, rezervų yra ir tokiomis sąlygomis – Ž.Plytnikas tebeteigia, kad per viešus pirkimus „tebeplaunamas“ ne vienas milijardas. 215 tūkst. bedarbių, kurių pusę reikia skubiai gydyti nuo alkoholizmo ir narkotikų, šelpimas kasmet irgi atseina nemenkai – apie 1 mlrd.Lt, o momentinis darbo vietų kiekis pastoviai – tik 4tūkst., nors apleistos žemės apie ketvirtadalį dirbamos.