Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas, KGB papulkininkio sūnus A. Paulauskas ir Maskvoje politinio prieglobsčio prašęs V. Uspaskichas sutaria, kad Lietuvą reiktų atskiesti ir rytų kaimynių piliečiais. Nuotr. Lietuvos Respublikos Seimo archyvo.
Portalas Tiesos.lt (išspausdinta www.biciulyste.com – red.) atkreipė dėmesį į grupės parlamentarų inicijuojamą referendumą dėl „dvigubos pilietybės“, kurį Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjai, Nepriklausomybės akto signatarai dr. Zita Šličytė ir Liudvikas Narcizas Rasimas atvirai įvardija kaip grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Pagal referendumo iniciatorių sumanymą, balsavimui būtų pateiktas toks tekstas: „Pritariu, kad Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio antroji dalis būtų išdėstyta šitaip: „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu“.
Tokia pataisa įtvirtintų absoliučią teisę turėti dvigubą pilietybę. T. y., Lietuvos piliečiais galėtų būti ir asmenys, turintys net ir priešiškai Lietuvos atžvilgiu nusiteikusios valstybės pilietybę.
Prisidengiant siekiu spręsti skaudžią visame pasaulyje gyvenančių lietuvių problemą, kai iš mūsų tautiečių atimama jų prigimtinė, iš tėvų paveldėta pilietybė, Lietuva būtų paversta pereinamu kiemu, kuriame tvarkysis dvigubi piliečiai, lojalūs kad ir „didžiajam broliui” iš buvusios SSSR.
Minėtą referendumą inicijuoja 36 Seimo nariai, kurių dauguma priklauso Darbo partijai, po kelis – Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, „Tvarkai ir teisingumui” ir socialdemokratų partijai (pavardes rasite ČIA).
Paradoksalu, kad už šią Lietuvos nacionaliniam saugumui galimai kenksmingą iniciatyvą pasirašiusiųjų sąrašo pradžioje – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko pavardė.
Siūlome Tiesos.lt paskelbtas dviejų Konstitucijos kūrėjų nuomones apie darbiečių sumanytą referendumą.
Kovo 11-osios akto signatarė, Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėja dr. Zita Šličytė
Pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio antrosios dalies paskelbimo“ projektas, mano giliu įsitikinimu, kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Referendumo idėjai kategoriškai nepritariu ir dėl jo organizavimo finansinių išlaidų, ir dėl galimų neigiamų pasekmių Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų rezultatams.
Manyčiau, kad kilusią dvigubos pilietybės problemą gali išspręsti pats Seimas, nekeisdamas 12 straipsnio redakcijos. Kadangi pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė“ nuostatas galima keisti tik referendumu, antrojo skirsnio „Žmogus ir valstybė“ nuostatas suteikta teisė keisti Seimui 147–149 straipsniuose nustatyta tvarka.
Siūlyčiau pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalies redakciją ir išdėstyti ją taip:
„Kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje. Lietuviai bei jų palikuonys nepraranda Lietuvos Respublikos pilietybės ir įgiję kitos valstybės pilietybę.“
Pagrįsti tokią poziciją turiu labai daug argumentų, kurių pagrindinis yra suformuluotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje „Atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią KONSTITUCIJĄ lietuvių tauta“.
Neatsisakykime to, ką aiškiai pareiškėme 1992 metais. Lietuviai turi tik vieną valstybę; pilietybė yra tos valstybės požymis, bet ne vienintelis.
• • •
Kovo 11-osios akto signataras, Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjas Liudvikas Narcizas Rasimas
Jeigu jau politikai nusprendžia, kad dvigubos pilietybės Lietuvoje sprendimo raktas – referendumas, būtina atsižvelgti, jog p. A. Paulausko ir kitų siūloma Konstitucijos 12 straipsnio antrosios dalies pataisa tampa viso šio straipsnio dominante, absoliučiai naikinančia Valstybės galias taikyti pilietybės netekimo procedūras tada, kai Lietuvos pilietis tampa ir kitos valstybės piliečiu, nors tokios galios šiandien numatytos 12 straipsnio trečioje dalyje*.
Šiandien 12 straipsnio antroji dalis yra draudžiančioji. Referendumu panaikinus Konstitucijos 12 straipsnio antrąją dalį, t. y. draudimą Lietuvos piliečiui kartu būti ir kitos valstybės piliečiu, visi klausimai, tarp jų – ir dvigubos pilietybės, išsisprendžia.
Konstitucijos 12 straipsnis būtų toks:
Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.
Kaip matome, dingsta draudimas turėti dvigubą pilietybę ir nelieka p. A. Paulausko siūlomos absoliučios teisės turėti dvigubą pilietybę.
Referendumui pateiktas klausimas galėtų būti toks:
„Ar sutinkate, kad Lietuvos Respublikos pilietis kartu galėtų būti kitos valstybės piliečiu ir kad dėl to būtų panaikinta Konstitucijos 12 straipsnio antroji dalis?“
* Rengiant Konstituciją pasirinktas nulinis pilietybės suteikimo variantas visiems Lietuvoje gyvenusiems žmonėms, nes buvo numatyta galimybė nustatyti pilietybės netekimo atvejus, jeigu žmogus, taip gavęs Lietuvos pilietybę, pasilieka ar tampa priešiškos mums šalies piliečiu. A. Paulausko pasiūlymas tokias galimybes eliminuoja. Ar tarp šių dienų Lietuvos politikų tikrai nėra turinčių ir tokios valstybės pasą?
ekspertai.eu