Pateikiame 2015 m. gegužės 13 d. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus susirinkimo, vykusio Lietuvos Mokslų Akademijos Didžiojoje posėdžių salėje, medžiagą (nutarimai, ataskaita):
Teikiame 2015 m. gegužės 13 d. vykusio Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus
susirinkimo priimtus nutarimus:
Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 15 metų
VILNIAUS SĄJŪDININKŲ SUSIRINKIMAS
Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konfederacijos Pirmininkui Gintarui Grušui
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei
LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Danguolei Navickienei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai
K R E I P I M A S I S
Ar Lietuva nesipriešindama išmirs?!
Vilnius, Mokslų Akademijos salė, 2015-05-13
KONSTATUOJAME, kad žmonija didėja tik ten, kur viena moteris pagimdo daugiau kaip 2 vaikus. Pagal JAV CŽV 2014 metais paskelbtus duomenis, Lietuva tarp 224 valstybių yra 217 vietoje – čia vienai moteriai tenka 1,29 vaiko, Ukraina – 215 vieta – 1,30 vaiko, Latvija – 211 vieta – 1,35 vaiko, Estija – 196 vieta – 1,46 vaiko. Europos valstybės, išskyrus Prancūziją 112 vieta – 2,08 vaiko ir Airiją 125 vieta – 2,00 vaiko, yra pasmerktųjų tarpe.Valstybių sąraše Japonija – 208 vieta – 1,40 vaiko, Kinija, kur taikomos įvairiausios gimstamumą mažinančios priemonės, -185 vieta – 1,56 vaiko. Nigeris užima 1 vietą – 6,89, Malis 2 vietą – 6,16, Indija – 81 vieta – 2,51 vaiko, Turkmėnistanas 108 vietą 2,10 vaiko, JAV – 123 vietą 2,01 vaiko. Pagal mokslininkų prognozes Lietuvos kaip valstybės gali nebelikti žemėlapyje, o šią teritoriją apgyvendins svetimšaliai. Panašūs likmai laukia ir kitų mažesnių valstybių.
Mus, Lietuvos piliečius, labai domina mūsų valstybės ir Lietuvių ateitis. Gyventojų kiekį Lietuvoje ir už jos ribų fiksuoja statistika. Tačiau aukščiau pateikti GIMSTAMUMO DUOMENYS TURĖTŲ PRIBLOKŠTI KIEKVIENĄ LIETUVOS PILETĮ. Šią lūdną žinią dalinai galima būtų paaiškinti totaline girtuoklyste, masišku rūkymu, psichotropinių medžiagų vartojimu, prostitucija, bedarbyste, 25-iais procentais žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos, darželių stygiumi, kaimų tuštėjimu, mokyklų uždarinėjimu, socialinės atskirties didėjimu.
Atkreiptinas dėmesys, kad į šį skaudų sąrašą daugiausia papuolė baltosios rasės žmonės. Pažymėtina, kad gimdymų mažėja aukštą civilizacijos lygį pasiekusiose valstybėse.
TEIGIAME, KAD NIEKAS NETURI TEISĖS KALTINTI MOTERŲ DĖL VALSTYBIŲ NYKIMO – JOS IR TAIP LAIKO 3 NAMO KAMPUS!!! DIDŽIAUSIA KALTĖ TENKA VYRAMS, NES JIE UŽIMA AUKŠČIAUSIUS VALDYMO IR POLITIKOS POSTUS, SAVO RANKOSE TURI SUKONCENTRAVĘ MILŽINIŠKUS TURTUS IR YRA VADINAMI ŠEIMOS GALVOMIS. PARADOKSALUS PAMĄSTYMAS IR KLAUSIMAS – JEIGU GALVA NESUGEBA UŽTIKRINTI IŠPLĖSTINĖS REPRODUKCIJOS, TAI SU JA REIKIA KAŽKĄ DARYTI???
Lietuvai gręsia išmirimo pavojus! O gal Lietuvos teritoriją rengiamasi panaudoti kitų valstybių piliečių apgyvendinimui!
Kreipdamiesi į Jus viliamies, kad šiems klausimams skirsite išskirtinį dėmesį. Manome, kad turėtų būti parengta LIETUVOS IŠLIKIMO STRATEGIJA. Prašome Gerbiamą Prezidentę būti šios STRATEGIJOS GLOBĖJA.
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Susirinkimo pirmininkai: A. Budriūnas
R. Jakučiūnienė
P. Rutkauskas
……………………………………………………………..
Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 15 metų
VILNIAUS SĄJŪDININKŲ SUSIRINKIMAS
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei
LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Danguolei Navickienei
Vilniaus merui Remigijui Šimašiui
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai
P A R E I Š K I M A S
Dėl Laisvės monumento Lukiškių aikštėje
Vilnius, Mokslų Akademijos salė, 2015-05-13
1995 05 20 dieną partizanai, tremtiniai, politiniai kaliniai, Nepriklausomybės kovų dalyviai, sąjūdininkai Lukiškių aikštėje padėjo akmenį būsimo Nepriklausomybės kovų monumento vietoje. Akmenyje parašyta: ‚ŠIOJE AIKŠTĖJE BUS ĮAMŽINTAS NEŽINOMOJO PARTIZANO IR KOVOTOJO DĖL LIETUVOS LAISVĖS ATMINIMAS “. Laisvės kovotojų nuomone, sostinėje esanti istorinė Lukiškių aikštė ir jos prieigos turi tapti visų laikų Lietuvos kovų už Nepriklausomybę įamžinimo vieta. Vilniaus sąjūdininkai kasdien prie akmens uždega atminimo žvakutę.
LR Seimas 1999 02 11 priėmė nutarimą Nr. VIII – 1070 „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“. Tačiau ir Seimas, ir Vyriausybė, ir Vilniaus savivaldybė vilkina šio nutarimo įgyvendinimą.
Kelia susirūpinimą tai, kad Lukiškių aikštės paminklo konkurse nugalėjo projektas „Tautos dvasia“, vaizduojantis stilizuotą skrendantį paukštį. Daugybė žmonių projektą supranta kaip metalinį skliautą, kirminą, geometrinį lankstytą skliaustelį. Toks postmodernizmas negali reprezentuoti Lietuvos istorijos, garbingiausių Lietuvos karalių, kunigaikščių ir karžygių, daugelį metų vykusias išsivaduojamąsias kovas bei sudėtų aukų ant Lietuvos Nepriklausomybės aukuro. Šio paminklo visiškai nesupras daugelis žmonių, užsienio turistų ir svečių. Klausimas, ar atsiras norinčių prie to paminklo nusilenkti, pasimelsti ar padėti gėlių?
Žmogus, pamatęs Vytauto Didžiojo paminklą Perlojoje ar 1941 metų sukilėliams paminklą Obeliuose, Gedimino ar Trakų pilį arba tų paminklų ir pilių nuotraukas, supranta jų esmę, didybę ir paskirtį, laikmečių epochos svarbą Lietuvos istorijoje ir žmonių, dalyvavusių darbuose ir išsilaisvinimo žygiuose, meilę, pagarbą ir auką ginant valstybę. Tačiau stilizuotą skrendantį paukštį pamatęs be gido, komentatoriaus ar psichologo neapsieis, o kaip suprasti be pagalbininkų pamačius tą paminklą nuotraukoje ar filme?
Vilnius yra viena iš nedaugelio pasaulio valstybių sostinių, neturinčių Laisvės monumento. Lietuvą ir Vilnių valdė įvairios partijos ir koalicijos – nieko nedarė, kad būtų statomas Laisvės monumentas. Monumento statybos klausimai įvelti į įvairiausių diskusijų ir rutinos ratą. Politikai, valdžiažmogiai ir jų parankiniai stengiasi trinti iš žmonių atminties Lietuvos istoriją ir visokeriopai trukdo pastatyti Laisvės monumentą Lukiškių aikštėje.
Prašome IMTIS NEATIDĖLIOTINŲ VEIKSMŲ, KAD BŪTŲ PARENGTAS TINKAMAS PROJEKTAS IR PASTATYTAS LAISVĖS MONUMENTAS. TIKIMĖS PAGALBOS.
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Susirinkimo pirmininkai: A. Budriūnas
R. Jakučiūnienė
P. Rutkauskas
…………………………………………………………………
Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 15 metų
VILNIAUS SĄJŪDININKŲ SUSIRINKIMAS
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei
LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Danguolei Navickienei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai
R E I K A L A V I M A S
NAIKINTI ALKOHOLIO REKLAMĄ
Vilnius, Mokslų Akademijos salė, 2015-05-13
Lietuvą šiurpina alkoholio pasekmės – žudo policininkai, politikai, inteligentai ir eiliniai mirtingieji. Lobsta alkoholio gamintojai ir pardavėjai.
Manoma , kad alkoholio vartojimą skatina REKLAMA, kuri Lietuvoje labai išplito.
PAŽYMIME, kad 1998 07 02 Seimas patvirtino Lietuvos sveikatos programą, kurioje buvo numatyta iki 2010 metų alkoholio vartojimą sumažinti 25 procentais. Per tą laiką alkoholio vartojimas nuo 9,1 litro padidėjo 25 proc. PRIMENAME, kad LR Seimas 2008-04-18 priėmė ALKOHOLIO REKLAMOS DRAUDIMO ĮSTATYMĄ, KURĮ NAUJAS SEIMAS 2011-12-06 PANAIKINO.
KONSTATUOJAME, kad 2014 metais Lietuva pagal suvartojamą alkoholio kiekį, tenkantį vienam žmogui per metus, tarp Europos Sąjungos valstybių užima PIRMĄJĄ VIETĄ – kiekvienas mūsų šalies gyventojas išgeria po 15,4 l absoliutaus etilo alkoholio.
2015-02-19 Seime užregistruotas LR alkoholio kontrolės įstatymo Nr. 1-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIIP-2767, numatantis kai kurias reklamos mažinimo priemones.
Mūsų manymu, šios įstatymo pataisos mažai įtakos esamą alkoholio reklamą.
TODĖL SIŪLOME:
Pakeisti įstatymo projekto XIIP-2767 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Alkoholio reklama draudžiama:
1) visuomenės informavimo priemonėse;
2) koncertų, cirko, diskotekų, jaunimo sporto ir laisvalaikio renginių, kitų masinių renginių, teatro spektaklių, kino ir videofilmų demonstravimo vietose, išskyrus šių renginių vietose esančias prekybos vietas. Masiniuose renginiuose (išskyrus vaikams ir paaugliams iki 18 metų skirtus renginius) gali būti pateikiamas renginį remiančios ir alkoholinius gėrimus, kuriais leidžiama prekiauti masiniuose renginiuose, gaminančios arba jais prekiaujančios įmonės pavadinimas ir (ar) prekės ženklas, pagal turinį ir formą neprieštaraujantys teisės aktų reikalavimams;
3) švietimo, mokslo ir ugdymo įstaigose;
4) visose sveikatos priežiūros įstaigose;
5) visuomeninio transporto priemonių viduje ir išorėje;
6) degalinėse ir jų teritorijose, išskyrus jose esančias alkoholinių gėrimų prekybos vietas;
7) ant atvirlaiškių, vokų ir pašto ženklų.“
2. Pakeisti 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Lietuvos Respublikoje išorinė alkoholio reklama yra draudžiama.“
3. 29 straipsnio 5 dalį pripažinti netekusia galios.“
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Susirinkimo pirmininkai: A. Budriūnas
R. Jakučiūnienė
P. Rutkauskas
…………………………………………………………………..
Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 15 metų
VILNIAUS SĄJŪDININKŲ SUSIRINKIMAS
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei
LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Danguolei Navickienei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai
P A R E I Š K I M A S
Dėl 1941 metų Birželio Sukilimo Deklaracijos įteisinimo
Vilnius, Mokslų Akademijos salė, 2015-05-13
2016 metais minėsime 1941 m. Birželio 22 – 28 dienų Sukilimo 75 metų jubiliejų. Sukilėliai išlaisvino Lietuvą nuo sovietinių okupantų.
PRISIMINKIME, kad 1940 m. birželio 15 d. SSRS okupavus ir aneksavus Lietuvą, buvo pradėta terorizuoti ir naikinti krašto gyventojus, imtasi represijų prieš okupacinio režimo priešininkus, kad 1941 m. birželio 14 d. buvo įvykdytas masinis gyventojų trėmimas iš Lietuvos į tolimuosius SSRS regionus, kad BIRŽELIO SUKILĖLIAI išlaisvino Lietuvą nuo sovietinių okupantų, kad sukilimo metu žuvo apie 2 tūkst. sukilėlių.
Daugelis organizacijų ne vieną kartą kreipėsi į Lietuvos aukščiausias institucijas prašydamos, kad 1941 m.. BIRŽELIO 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės PAREIŠKIMAS „Nepriklausomybės atstatymo DEKLARAVIMAS“ būtų pripažintas Lietuvos Respublikos teisės aktu – ĮSTATYMU.
KONSTATUOJAME, kad 2013-03-07 Prezidentė D. Grybauskaitė priėmė 1941 m. Birželio 22-28 dienų sukilimo, Vietinės rinktinės, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio, Lietuvos Laisvės Kovotojų sąjungos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų Ramovės, Krašto apsaugos bičiulių klubo ir Sąjūdžio atstovų delegaciją. Susitikime buvo prašoma įteisinti 1941-06-23 dienos Nepriklausomybės atstatymo Deklaraciją. Panašūs susitikimai 2013-04-10 d. vyko su Seimo Pirmininku V. Gedvilu ir 2013-05-07 su Ministru Pirmininku A. Butkevičiumi.
Laikas eina, tačiau į prašymus nereaguojama. Todėl prašome, kad 1941 m. BIRŽELIO 23 D. LIETUVOS LAIKINOSIOS VYRIAUSYBĖS PAREIŠKIMAS „NEPRIKLAUSOMYBĖS ATSTATYMO DEKLARAVIMAS“ BŪTŲ PRIPAŽINTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS AKTU – ĮSTATYMU.
VISI PRIVALOME STENGTIS, kad iki 1941 m. Birželio sukilimo 75 metų JUBILIEJAUS minėjimo Deklaracija būtų įteisinta atitinkamu teisės aktu – ĮSTATYMU.
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Susirinkimo pirmininkai: A. Budriūnas
R. Jakučiūnienė
P. Rutkauskas
…………………………………………………………………
Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 15 metų
VILNIAUS SĄJŪDININKŲ SUSIRINKIMAS
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei
LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Danguolei Navickienei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai
P A R E I Š K I M A S
Lenkiškoms raidėms dokumentuose – NE! Vilnius, Mokslų Akademijos salė, 2015-05-13
Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) propaguodama savo veiklą ypatingai didelį dėmesį skiria lenkiškų raidžių rašymui Lietuvos Respublikos piliečių dokumentuose. Šių idėjų puoselėtojų yra Lenkijoje ir atsiranda Lietuvos Respublikos Seime, kurie jau kelinti metai teikia įstatymų pataisas dėl lenkiškų raidžių rašymo dokumentuose..
Prisiminkime netolimą praeitį – lenkų okupaciją Vilniaus krašte 1919 m. Ką jie išdarinėjo okupuotame Vilniaus krašte? Želigovskio piktadariai vykdė genocidą, persirengę civiliais šaudė lietuvius, net šeimas. Vilniaus krašte nuo 1919 m. iki 1939 m. buvo totalus Lietuvos gyventojų lenkinimas. Į Lietuvos miestus miestelius ir kaimus buvo siunčiami mokytojai iš Lenkijos, kurie nė žodžio nemokėjo lietuvių kalbos, lietuvių vaikus mokė lenkiškai. Kai kurie vaikai nėjo į lenkiškas mokyklas ir mokėsi privačiai. Tokius mokinius persekiojo ir jų mokytojus sodindavo į kalėjimus. Bažnyčiose pamaldos buvo vykdomos lenkų kalba („Vilniaus Golgota”, 1992 m. liepos 2 d.).
KONSTATUOJAME, kad pagal tarptautinius įstatymus lenkai, gyvenantys Lietuvoje, turi savo valstybę ir todėl nepriskiriami tautinėms mažumoms. Jie yra tiktai lenkų bendruomenės nariai ir negali pretenduoti į jokias tautinių mažumų privilegijas.
Sąjūdininkai ir daugybė organizacijų, priešindamiesi lenkiškų raidžių įteisinimui, surinko beveik 100 tūkst. parašų, rašė daugybę kreipimųsi ir daugelį kartų protestavo prie Seimo. Tačiau kova dėl lenkiškų raidžių įteisinimo dokumentuose tebesitęsia. Lietuvių kalba yra labai vertinga kaip sena ir unikali, o raštija įteisinta įstatymuose.
PRAŠOME NEPRITARTI JOKIOMS INICIATYVOMS LIETUVIŠKUS DOKUMENTUS PILDYTI LENKIŠKOMIS RAIDĖMIS.
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Susirinkimo pirmininkai: A. Budriūnas
R. Jakučiūnienė
P. Rutkauskas
…………………………………………………………………
Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 15 metų
VILNIAUS SĄJŪDININKŲ SUSIRINKIMAS
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei
LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Danguolei Navickienei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai
P A R E I Š K I M A S
Įamžinkime sušaudytų ministrų atminimą
Vilnius, Mokslų Akademijos salė, 2015-05-13
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba daugelį kartų kreipėsi į aukščiausias valstybės institucijas siūlydama įamžinti nužudytus Pirmosios Lietuvos Respublikos Ministrų kabinetų ministrus.
Nuo okupacijos pradžios – 1940.06.15 – iki karo pabaigos sušaudyta 17 ministrų:
1. 1940 m. lapkritį žiauriausiai nukankintas Antanas Tamošaitis ( g.1894.08.19),
2. 1941 m. birželio 24 d Minsko kalėjime sušaudytas Steponas Rusteika ( g.1887.07.05).
3. 1941 m. birželio 26 d. kelyje prie Červenės ( Minsko sr.) sušaudytas Balys
Giedraitis ( g.1890.01.14).
4. 1941 m. birželio 26 d. netoli Bygasovo geležinkelio stoties ( tarp Daugpilio ir
Polocko) sušaudytas Kazys Bizauskas (g.1892.02.15).
5 1941 m. gruodžio mėnesio 03 d. Komijoje, prie Uchtos, sušaudytas Vytautas Petrulis
( g. 1890.02.03).
6. 1941 m .liepos 30 d. Maskvos kalėjime sušaudytas Julius Čaplikas ( g.1888.05.20).
7. 1941 m. liepos 30 d. Maskvos Butyrkų kalėjime sušaudytas Kazys Skučas
(g. 1894.03.03).
8. 1942 m. rugpjūčio 25 d. Sverdlovske sušaudytas Kazys Jokantas ( g. 1880.10.23 ).
9. 1942 m. rugpjūčio 25 d. Sverdlovske sušaudytas Petras Aravičius (g. 1887.06.29
10. 1942 m. rugpjūčio 25 d. Sverdlovske sušaudytas Zigmas Starkus (g.1892.10.15).
11. 1942 m. lapkričio 4 d. Sverdlovske sušaudytas Voldemaras Vytautas Čarneckis
( g.1893.01.09).
12. 1942 m. lapkričio 04 d. Sverdlovske sušaudytas Juozas Papečkys ( g. 1890.01.01).
13. 1942 m. lapkričio 04 d. Sverdlovske sušaudytas Pranas Dovydaitis (g. 1886.12.02).
14. 1942 m. gruodžio 10 d. Sverdlovske sušaudytas Jonas Sutkus ( g. 1893.04.15).
15. 1942 m. gruodžio 10 d. Sverdlovske sušaudytas Antanas Endziulaitis ( g. 1895.11.17).
16. 1942 m. vokiečių gestapas ( tiksli žūties data ir vieta nežinomi) nužudė Jokūbą Vygodskį ( g. 1857.06.03).
17. 1945 m. rugsėjo 02 d. Vilniaus Lukiškių kalėjime sušaudytas Pranas Liatukas ( g.1876.01.29).
Mums kelia nuostabą, kodėl šiandien, Nepriklausomoje Lietuvoje, nenorima pagerbti Atminimo lentomis prie atitinkamų ministerijų žmones, nepriklausomos Lietuvos ministrus, kūrusius modernią Lietuvos valstybę ir nužudytus vien už tai, kad jie sąžiningai vykdė savo pareigas Tėvynei.
Be poros pastabų, kad šį darbą reikalinga atlikti, toliau taip ir nebuvo nueita.
Tenka stebėtis ir tuo, su kokiu uolumu vykdomas valstybės įstaigų atsirašinėjimas, įrodinėjimas, kad viskas tvarkoje, kažkur pagarba išreikšta ir nieko daryti nereikia.
Susirinkimo nuomone, visi suminėti ministrai pagarbos nusipelnė savo krauju ir jie privalo būti pagerbti vienodomis Atminimo lentomis prie atitinkamų ministerijų ir Ministro pirmininko kabineto patalpų.
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Susirinkimo pirmininkai: A. Budriūnas
R. Jakučiūnienė
P. Rutkauskas
……………………………………………………………….
Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 15 metų
Vilniaus sąjūdininkų susirinkimas
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei
LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Danguolei Navickienei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai
R E I K A L A V I M A S
Reguliariai minėti 1949– 02–16 Deklaracijos pasirašymą prie
generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklo Vilniuje
Vilnius, Mokslų Akademijos salė, 2015-05-13
PAŽYMIME, kad 2014-02-16 d. ir 2015-02-16 d. Vilniuje nebuvo valstybiniame lygmenyje minimas 1949– 02–16 d. Deklaracijos pasirašymas prie generolo Jono Žemaičio paminklo.
PAREIŠKIAME, kad buvo prašoma paaiškinti, kodėl buvo atšauktas tradicinis 1949–02–16 Deklaracijos paminėjimas prie generolo Jono Žemaičio paminklo Vilniuje. Apie iškilmingo minėjimo atšaukimo motyvus atsakymo negauta.
KONSTATUOJAME, kad 1944 – 1953 metais Lietuvoje vyko pasaulyje neturintis analogų partizaninis karas. Karo metu žuvo apie 20 tūkst. partizanų ir rėmėjų, dešimtys tūkstančių buvo areštuoti, nuteisti, ištremti, nužudyti. Per 50 sovietinio genocido metų Lietuva prarado apie 1 mln. žmonių ir buvo padaryta žalos maždaug už 830 mlrd. JAV dol.
PRIMENAME, kad nuo 1999 metų reguliariai valstybės institucijos organizuodavo 1949– 02–16 d. Deklaracijos pasirašymo paminėjimą prie generolo Jono Žemaičio paminklo. Tuose renginiuose aktyviai dalyvaudavo partizanai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, Laisvės kovotojai, jaunimas, studentai, moksleiviai, užsienio svečiai, sąjūdininkai, kariūnai, kareiviai, jūrininkai, karininkai bei aukščiausieji Lietuvos pareigūnai ir politikai.
MANOME, kad aukščiausios Lietuvos institucijos ir politikai, uždraudę minėjimą prie generolo J. Žemaičio paminklo, žemina partizaninio karo dalyvius, jų iškovojimus ir šlovę.
PASTEBIME, kad Lietuvoje yra išvešėjusios institucijos, kurios stengiasi trinti istorinę, ypač rezistencinio pasipriešinimo atmintį.
ATKREIPIAME DĖMESĮ, kad Vilniuje, vienoje iš nedaugelio pasaulio sostinių, nėra LAISVĖS MONUMENTO, uždraustas LAISVĖS KOVŲ MINĖJIMAS prie generolo J. Žemaičio paminklo, tačiau milžiniškos jėgos stengiasi išlaikyti sovietines skulptūras ant Žaliojo tilto ir rengiasi nukelti nuo Gedimino pilies bokšto TRISPALVĘ.
REIKALAUJAME reguliariai VASARIO 16 d. minėti prie generolo Jono Žemaičio-Vytauto paminklo 1949–02–16–sios Deklaracijos pasirašymo datą ir Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Pirmininko generolo Jono Žemaičio-
Vytauto atminimą.
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Susirinkimo pirmininkai:A. Budriūnas, R. Jakučiūnienė, P. Rutkauskas
Pasiteiravimui: Gedimino pr. 1, Vilnius, Sąjūdis,. Telefonai A. Budriūnas: +370 673 95837, L. Kerosierius:+370 5 231 8111, P. Rutkauskas: + 370 699 37691, R. Jakučiūnienė +370 5 242 34 48
el. p. vilnius@sajudis.com
Daugiau informacijos: www.sajudis.com