Dar vadovaujant Seimo NSGK parlamentiniam tyrimui, kuris nustatė ir išviešino antikonstitucinę grupuotę, “valstybininkų” klaną analizavau – kas juos sieja. Jie visi tokie skirtingi, skirtingų profesijų, skirtingos seksualinės orientacijos, skirtingos socialinės padėties. O siejo juos noras būti įtakingais ir supratimas, kad šiam tikslui pasiekti jie privalo pajungti ir paaukoti visa kita.
Kas charakteringa, kad ši grupuotė nėra formalizuota, neturi įstatų, jokių sutarčių, nei vieno konkretaus rinkto lyderio, bet skirtingai nuo formalių, yra labai vieninga ir susitelkusi. Jie aiškiai įsisąmonino, kad tik vieningumas yra jų stiprybė. Nesvarbu, kad jų tikslai yra antihumaniški, o siekiai nusikalstami, jie taip nemano. Jie yra įsitikinę (tai yra fiksuota oficialiuose dokumentuose), kad svarbiausia yra įtaka, o visa kita, tame tarpe ir pinigai, bus.
Pas juos nėra amžinų sąjungininkų politikų tarpe, yra tik tam periodui jiems naudingi ir jie jais naudojasi. Kai atsiranda kitos galimybės – jie naudojasi kitais. Praktiškas Lietuvos valstybės šeimininkas yra “valstybininkų” klanas, kurio čiuptuvai apraizgė Prezidentūrą, Seimą, partijas, vyriausybę, ministerijas. O specialiąsias tarnybas, policiją, prokuratūrą, teismus jie praktiškai kontroliuoja pilnai.
Stebint iš šalies žmones niekaip negali suprasti kodėl taip blogai dirba Seimas, vyklanasriausybė, jau nekalbant apie teisėsaugą. Tai yra, todėl, kad šios institucijos šaliai ir žmonėms dirba tik tiek, kiek tai nesikerta su klano interesais. Be to, klanas leidžia tarpti ir egzistuoti nedidelei grupelei ypač turtingų verslo magnatų ir daliai tų, kurie vogimą iš valstybės pavertė “legaliu” bizniu. Klanas ypač atidžiai kontroliuoja žiniasklaidą ir per ją formuoja viešąją nuomonę. Jie naudoja seniausią žmonijos istorijoje metodą “skaldyk ir valdyk”, kuris veikia gan efektyviai, nes suskaldyta, supriešinta visuomenė tampa avių banda, kur nori – ten ją nuvesi. Jie labai rafinuotai infiltruoja savo žmones į bet kokį tik prasidėjusį sąmoningą žmonių sambūrį kurie anksčiau ar vėliau viską sujaukia, suskaldo, supykdo, sukompromituoja lyderius ir galiausiai viską sugadina.
Dažnai Lietuvoje klausiama: ,, – O kodėl jūs negalite susitelkti, susivienyti ir kartu veikti?” Tai vyksta dėl keleto priežasčių. Dalinai yra problema su lyderiais. Lyderių yra, bet tuos tikruosius, kurie ne tik kalbėti moka, bet ir turi praktinės patirties, jie stengiasi visaip izoliuoti nuo plačios visuomenės, ribodami jų galimybę reikšti savo idėjas žiniasklaidoje, kompromituoja, skleisdami paskalas, pramanus arba atvirai šmeižia. Pastebėkite kodėl vienų straipsniai, vieši pasisakymai, net būdami prastesnio turinio, yra plačiai spausdinami, jie pastoviai rodomi TV ekranuose, o kitus specialiai blokuoja net išimdami iš TV reportažų veidą, nors už kadro girdisi balsas. Taip atsitiko ir su šių eilučių autoriumi. Jie tiesiog bijosi, kad atviros, aiškiai ir suprantamai profesionaliai pateikiamos realios idėjos sukels žmonių susidomėjimą ir jie pradės suprasti, kad ra apgaudinėjami, supras, kad egzistuoja alternatyva. Jie leidžia viešoje erdvėje reikštis tiems kurie yra nepavojingi ir ypatingais gabumais nepasižymi, o kai kurie išvis yra jų žmones tik viešai pateikiami kaip protestuotojai. Neapsigaukime klanas yra stiprus ir galingas.
Bet jie ir silpni, nes jų veikla yra nusikalstama ir smerktina, ji yra amorali. Reiškia juos galima įveikti tik veikiant dorai, atvirai ir nuoširdžiai. Labiausiai jie bijosi visų pažangių jėgų konsolidacijos – vienybės. Ypač juos gąsdina įvairių stiprių lyderių apsijungimas. Dar jie bijosi viešumo. Tai nusikaltėlių bruožas, šie visus savo juodus darbus daro slapčiai, o viešai tai pateikia kaip dorybę. Todėl visi kuriems tikrai svarbu ne postai, ar vieta valdžioje, o tikras doras noras iš pagrindų pakeisti šią supuvusią sistemą ir išardyti “valstybininkų” kalną privalo viešai tai deklaruoti ir ištiesti ranką partneriams, kurie gali veikti kartu. Prieš veikiant turime aiškiai apsibrėžti tikslą vardan ko mes kartu sieksime politinės valdžios.
Kiek pats suprantu ir kiek teko man ir mano kolegoms bendrauti su daugeliu Lietuvos žmonių tiek gyvenančių Tėvynėje, tiek per prievartą išvykusių, vis nori, kad atsirastų valstybėje tokia politinė valia, kuri atvirai ir nuoširdžiai pradėtų keisti mūsų valstybės gyvenimą ne atskirų grupuočių ar kelių asmenų naudai, o visų šalies žmonių. Valstybė tam ir egzistuoja, kad ji pirmiausia privalo užtikrinti bendrų, viešų reikalų viršenybę prieš atskiro individo. Būtent valstybinė, kolektyvinė išmintis ir bendri resursai gali ir privalo sukurti tokią gyvenimo kokybę kuri trumpuoju laikotarpiu šalį išves iš atsilikėlių, o per dešimtmetį padarys išsivysčiusia šalimi. Lietuva gali ir privalo tapti teisinga, dirbančia ir pasiturinčia valstybe. Būtent tokiam aukštam tikslui privalome apsijungti.
Suprantama, kad neišvengiamai siekiant pereiti prie kūrybinės visuomenės atsiradimo reikės atlikti daug nemalonių darbų. Reikės išvalyti teisėsaugą, išardyti “valstybininkų” klaną su gan ilgais jo čiuptuvais apraizgiusiais daugelį mūsų gyvenimo sričių. Reikės pertvarkyti šalies reikalų tvarkymą, sumažinti biurokratų ir nereikalingų valdžios institucijų skaičių ir sukurti modernią nedidelę, gerai apmokamą aukštos dorovės ir kvalifikacijos valstybės tarnybą. Aukščiausių mokslo pasiekimų pagrindu atkurti šalies kūrybinį – gamybinį potencialą.
Mes turime Lietuvos viziją kaip darniai plėtojant savo žmonių individualius ir kolektyvinius gebėjimus sukurti naujo tipo žmonių gyvenimo aplinką visiškoje harmonijoje su gyvąja gamta ir tampant jos neatskiriama dalimi. Mes kartu persvarstysime savo raidos kryptis ir iš vartotojiškos į aklavietę vedančios visuomenės persiorientuosime į gamtą tausojančią , žmogui patogią ir sveiką ekonomiką kurioje esminiu bus ne vartojimas, o žmogaus intelekto augimas ir žmogaus kaip intelektualinės dvasinės asmenybės tobulėjimas ir savęs realizavimas, siekiant bendrų visos šalies sociumui harmoningų egzistencinių tikslų kuriuose nebeliks ubagų, bet nebus ir nesaikingai turtingų. Tokiems tikslams realizuoti privalėsime permastyti ir atsisakyti daugelio nereikalingų dalykų bei netikrų vertybių.
Savaime suprantama, kad taip pertvarkant mūsų bendrą gyvenimą iš mūsų valstybės gyvenimo privalės išnykti arba bent bus su tuo griežtai kovojama, tokie reiškiniai kaip vagystės, amoralus pareigūnų ir politikų, valstybės tarnautojų elgesys, nebus toleruojamas nebaudžiamumas. Kuriant dorovinę, geranorišką aplinką ir laimingą šalį mes neleisime ją teršti nusikaltimais ar kitokias ar amoraliais poelgiais ir duosime tinkamą atkirtį, bet kokiems bandymams iškreipti mūsų siekius arba jiems pasipriešinti. Gėris negali būti ištižęs jis turi sugebėti apsiginti nuo blogio.
Šiame kontekste noriu pastebėti, kad nedoras amoralus ir nusikalstamas elgesys su vaikais, ypač tokie atvejai kurie atsitiko su mažąją mergaitę, bus ištirti, o kalti nubausti. Tačiau visi šio proceso dalyviai ir tie, kurie protestuojame prieš niekšingus mūsų valdžios veiksmus siekiant pridengti nusikaltėlius, turi suprasti, kad vienos mergaitės ir jos šeimos tragedija gali būti tik simboliu šioje pasipriešinimo blogiui kovoje, bet negali tapti visa apimančia valstybės politika. Kitaip mes savo valstybę paversime tik keršto siekimo ir jo vykdymo šalimi. Tai mūsų niekur nenuves.
Kreipiuosi į Neringą Venckienę ir jos Drąsos kelio partijos aktyvą, mes jus remiame kovoje dėl mergaitės ir prieš pedofilus. Taip valstybėje būti negali. Bet ir jūs turite suprasti, siekti politinės valdžios vien tam, kad išspręsti šią problemą yra neatsakinga. Jūs turite jungtis su kitomis pažangiomis šalies jėgomis ir kartu sprendžiant šalies pertvarkos problemas kartu išspręsime ir jūsų.
Sveikintina idėja kilusi budint prie Prezidentūros Tiesos sargyboje ir paviešinta paskutiniame mitinge Dariaus Kuolio tai į Seimo rinkimus eiti “Lietuvos sąrašu”. Formaliai be partijų neišsiversime, nes tik jos gali dalyvauti rinkimuose, tokios valdančiųjų primestos taisyklės.
Todėl manau verta būtų Tautos vienybės sąjungai, Tautininkų sąjungai, Drąsos kelio partijai, Socialdemokratų sąjungai ir Centro partijai sukurti oficialią rinkiminę koaliciją. Tačiau pirmą rinkiminio sąrašo 20-tuką lai sudaro patys piliečiai siūlydami kandidatus.
Prie Prezidentūros tokiems siūlymams pareikšti jau sudaryta galimybė. Reikės dar gerai padirbėti, kad į šį sąrašą pakliūtų patys doriausi, drąsūs ir išmintingi, gerų darbų šaliai nuveikę piliečiai. Problema tame, kad žmones linkę siūlyti tuos, kurie labiausiai žinomi. O žinomi yra tie, kuriuos dažniausiai rodo per TV. Tačiau juk TV kontroliuoja “valstybininkų” klanas ir dideli pinigai, taip kad žinomumas negali būti objektyvus kriterijus. Ženkliai svarbiau ką kandidatas yra nuveikęs ir jo pozicija – ar jis ne bailys, ar bando išsisukinėti ir visiems įtikti. Labiausia reikia saugotis ne tikrų pranašų, kurie nekalba atvirai, o laviruoja bei stengiasi prisitaikyti, kad bet kokia kaina patekti į išrinktųjų tarpą.
Tikėkimės, kad prasidėjęs atgimimas ir žmonių visuomeninio aktyvumo didėjimas neleis jų apgauti. Turime būti atviri – norint ne tik laimėti rinkimus prieš valdžioje esančius ir į ją besiveržiančius niekšus, mes turime atvirai, nieko neslėpdami aiškinti žmonėms apie nusikalstamą klano veiklą, pastoviai skleidžiamą melą ir skelbti šių veikėjų pavardes. Negalima tylėti, kad R.Pakso, A.Butkevičiaus sandoris su rimčiausiais nusikaltimais kaltinamu V.Uspakichu ir jo ruošimasis tapti Lietuvos premjeru yra mums spjūvis į veidą.
Lietuva turi sukilti prieš šį brutalų bandymą okupuoti Lietuvą, pasinaudojant nelegaliais pinigais. Žmonėms turime aiškiai ir konkrečiai įvardyti kuo pavojingas šios trijulės sandoris ir kokia liūdna perspektyva laukia šalies, jeigu jie laimės.
O “Lietuvos sąrašo” koalicija negali vien siekti vietų Seime – jos svarbiausias tikslas atlikti šventą pareigą Tėvynei – gavus žmonių mandatą, išvalyti valstybę nuo aukštus postus užimančių nusikaltėlių ir atlikti esminę sistemos pertvarką. Būtent tokių Seimo narių reikia. Ar tie žmones sugebės tai atlikti ir rinkime juos.
Dr. Algimantas Matulevičius
TVS, TAF pirmininkas