Į lietuvių kalbą išvertus, tai būtų į įprastas ribas netelpantis reiškinys žmogaus biologijoje, psichikoje ar elgesyje. Kiekvienu atveju yra specialus terminas, tiksliai įvardinantis kiekvieną nukrypimo nuo normos atvejį, kaip antai – elgesio normų nepaisymas vadinasi sociopato vardu, ir reguliuojamas baudžiamaisiais įstatymais.
Neadekvatus mąstymas vadinamas psichopatija ir nuo nukrypimo nuo normos laipsnio yra gydomas specialistų –psichologų ar psichiatrų.
Žmogaus biologinių funkcijų sutrikimo diapazoną atspindi ne tik gydytojų specializacija bei neįgalumo (invalidumo) laipsniai. Kai tos patologijos neįmanoma ištaisyti ar kompensuoti – būtina socialinė pagalba. Čia turime minty pašalpų-pensijų dydžiai bei protezai, technika ir slauga.
Akivaizdu, kad visų rūšių patologija yra visuomenės reguliuojama jas atitinkančiomis priemonėmis, stengiantis sumažinti nukrypimo laipsnį iki visuomenei priimtinos normos.
Taigi, patologija negali būti visuomenei pateikiama kaip norma, ji negali būti demonstruojama, kritikuojama, žeminama, izoliuojama arba privilegijuojama.
Atvirkščiai, patologijai visuomenė teikia visokeriopą pagalbą per sveikatos apsaugos ir socialinio aprūpinimo institucijas.
Tarp visų patologijų rūšių, patys latentiškiausi ir dėl to skaudžiausi per visus amžius buvo nukrypimai sekso srityje. Jau vien rezultatų diapazonas – nuo vienišiaus gyvenimo iki bevaikystės ateities – rodo problemos gilumą tiek asmenišką, tiek ir visuomenišką. Ir šito maža – visuomenės požiūris į šią dėl intymumo labai užslaptintą nukrypimą, istorijos eigoje irgi buvo neadekvatus. Neadekvačios buvo ir problemos taisymo priemonės, pradedant pašaipa ir atskirtimi, bei nebaigiant sodinimu „ant kuolelio“ ar sudeginimu lauže.
Marksistinės (juodai-rudai-raudonos) ideologijos žlugimas XX amžiuje paliko tam tikrą nišą politiniame gyvenime. Šią nišą skubiai užėmė „liberali“ ideologija, kuri, prisidengdama „kova prieš atskirtį ir diskriminaciją“ – faktinai vėl „perlenkė lazdą“ lygiai tiek pat į priešingą pusę ir sexopatologija, pasipuošusi vaivorykštine vėliava ir dar spalvingesniais nukrypimų pavadinimais, jau drastiškai pretenduoja į liberalistinės demokratijos tapimą diktatūra!!!
Vien „Gėjų Manifesto“ paskelbimas tai patvirtina. O perskaičius jo turinį, supranti, kad „Mažumų įstatymas“ tai tik priedanga, kurios dėka homoseksualai visai ne ginami nuo diskriminacijos. Atvirkščiai – tai politinis, vertybinis, dorovinis ir religinis konfliktas su visuomene, tikslu ją demoralizuoti gėjų subkultūra, kas įgalintų įgyvendinti „skaldyk ir valdyk“ principą.
Būtina pažymėti, kad spalvingais pavadinimais (homoseksualai, gėjai, netradiciniai, kitos orientacijos, homofilai ir t.t.) praktiškai patologija dangstomi nuo amžių buvę nusikaltimais laikomi veiksmai kaip pedofilija, zoofilija, nekrofilija, sadizmas, mazochizmas, transvestitizmas ir t.t.
Liberalioji ideologija, siekianti apimti ir pertvarkyti visas gyvenimo sferas, pradžioje deklaruoja tik rūpestį homoseksualų atskirtirties ir diskriminacijos pašalinimu, tuo pridengdami finasinius, socialinius, moralinius savo siekius.
Lietuvoje homoseksualų diksriminacijos ir atskirties nėra!
Atvirkščiai, pagal ES institucijų tyrimą Lietuva – pati tolerantiškiausia valstybė ES, nes tik 23 proc. skundžiasi tuo, ko net įrodyti negali, kai, sakykime, Prancūzijoje arba Italijoje net 90 proc. mažumų nepatenkinti.
Taigi, liberalams, visai ne homoseksualai rūpi. Antai, po liberalo G.Steponavičiaus ministeriavimo, mokyklų Lietuvoje sumažėjo beveik perpus (1 000)!!! O, va, gėjų subkultūros vadovėlių išleista net 20 tik per 4 metus!!!
Taigi, liberalai per lyties sferos patologiją nusitaikė į šeimos, žmogiško bendravimo, ir netgi (vadovėliais) žmogaus mąstymo ir nuomonių formavimo mokyklose sferą!!! Ir niekas neprotestuoja dėl Konstitucijos pažeidimo.
Kad atlenkti tą „perlenktą lazdą“ homoseksualų priedanga, būtina žinoti nors kelis parametrus lytinių santykių vertinime. Normaliais laikytini:
– santykiai tarp priešingų lyčių ir subrendusių asmenų (o ne keturiolikmečų vaikų);
– esant abipusiam tiek sutarimui, tiek tikslams – visuomenei priimtiniems;
– kurie nekenkia fizinei ir psichinei sveikatai;
– bei netrikdo aplinkinių ir neprieštarauja visuomenėje priimtinoms normoms, kultūrinėms ir dorovinėms nuostatoms (tradicijoms).
Leidimas gėjų eitynėms-paradams ar kitoms viešoms atrakcijoms, pirmiausia, pažeidžia pagrindinį patologijų principą – kad nukrypę negali būti teikiami visuomenei kaip norma.
Pavyzdžiui, niekur Pasaulyje negirdėta ir nematyta kuprių ar šlubių demonstracijos-eitynės, niekas nepublikuoja sužalotų veidų-kūnų ar jų trūkumų, nes tai ir yra žeminimas, kritika ar kita neigiama visuomenės reakcija.
Liliputų cirkai ar su pasibaisėtinais trūkumais žmonių demonstravimas, kaip viduramžių siaubo reliktai, seniai likviduoti visame Pasaulyje. Lytinių patologijų demonstravimas gėjų eitynėse – akivaizdus grįžimas į viduramžių epochą.
Tuo tarpu gėjai siekia pačią intymiausią ir labiausiai žmonijos saugomą sritį ir dar su prikišamai demonstruojama patologija, propaguoti tarp normalios orientacijos visuomenės narių. Vietoj to, kad stabdyti, racionaliai spręsti ir padėti šią problemą ištaisyti normos linkme.
Pastangos šioje srityje labai optimistiškos – net 70% gavusiųjų specialistų pagalbą, atsistatė į gamtos ir visuomenės įprastų normų ribas.
Šį faktą liberalai slepia ir įkyriai laikosi „įgimtos“ patologijos versijos ir tuo pagrindu reikalauja homoseksualams privilegijų. Ne pagalbos, o privilegijų, kurių neturi netgi kitos visuomenės mažumos, o ypač pažymėtina – fiziniai luošieji.
Antai, ES išskirti Lietuvos luošiesiems 24 milijonai buvo grąžinti atgal, lyg mūsų neįgalieji būtų viskuo aprūpinti! Kai trūksta netgi automatiškai valdomų lovų, kad išvengti pragulų gulintiesiems. O tuo metu, 11 milijonų ES išskirtų Lietuvos homoseksualams buvo padvigubinti iš mokesčių mokėtojų kišenių ir jais palepinti gėjai!
Tuo tarpu homoseksualų vaivorykštinė vėliava pagal spalvų gamą, o ir realiai turi labai daug „netradiciškumų“, kurie iki šiolei vis dar reguliuojami baudžiamojo kodekso!!!
Tai pedofilija – „meilę vaikams“ faktinai įvardijami lytiniai santykiai su vaikais, draudžiami LR BK 150 ir 151 straipsniuose.
Tai ir sadizmas – viena iš pačių pavojingiausių „nukrypimo“ formų, kurių politinėje plotmėje patys ryškiausi atstovai yra Hitleris ir Stalinas. Deja, sadizmo LR BK nėra.
Nėra straipsnių ir dėl hemofilijos – „meilės lavonams“, faktinai tai lytiniai santykiai su mirusiu. Nėra straipsnio ir apie sodomiją-zoofiliją – „meilės gyvūnams“, tai yra lytiniai santykiai su gyvūnais. Nėra mūsų kodekse straipsnių apie mazochizmą – jaučiant lytinį pasitenkinimą, patiriant fizinį skausmą ar psichologinį-moralinį pažeminimą. Nors „sexo parduotuvėse“ įnagių, literatūros ir vaizdo įrašų – yra nebaudžiamai daug.
Ekshibicionizmas – seksualinis pasitenkinimas, demonstruojant savo lytinius organus. Argi gėjų eitynės-demonstracijos nepanašios į ekshibicionizmą, suderintai su mazochizmu, kai viešai demonstruojami patologiniai reiškiniai, aiškiai žinant visuomenės neigiamą vertinimą?
Transseksualizmas – tapatinimąsis su priešingos lyties asmeniu tiek fiziškai atliekant lyties keitimo operacijas, tiek ir reikalaujant dokumentinio (pasuose) įforminimo.
Transvestitai – tai jaučiantys lytinį pasitenkinimą persirenginėjant priešingos lyties drabužiais.
Pornografija – yra specifinė sritis, apimanti visą (foto, kino, TV, taikomąją dailę ir t.t.) seksualiai jaudinančią ir tvirkinančią medžiagą. Tai ne vien piešiniai, foto ar kino juostos, tai ir apranga, judesiai (Madonos, Lady Gagos klipai), žodžiai ar kūrinio atlikėjo elgesys ir pan.
Pornografija nors ir išderina psichikos pusiausvyrą, primityvina sąvimonę ir menkina žmoniškumą, tapatindama meilę su gyvulio instinktais, smugdo visuomenės moralę, etikos lygį, nutraukia įsipareigojimus šeimai ir t.t., tačiau Lietuvos BK jos reguliuojančio straipsnio nėra.
Prostitucija – šiuolaikiškai vertinant, – tai „seksualinis servisas“, kuris, kaip nekeista, turi net 6 straipsnius LR BK!!!
Konstatuojame, kad liberalios ideologijos įtakoje, LR Baudžiamajame kodekse išnyko „lytinių nusikaltimų“ skyrius, o pavieniai straipsniai reguliuoja tik kai kuriuos homoseksualų veiksmus, įvertinant juos kaip nusikalstamus.
Taigi, nemažas žingsnis Lietuvos teisėsaugoje homoseksualų naudai jau padarytas, todėl akiplėšiškai ciniškas „netradicinių“ ir juos palaikančių „tolerantų“ elgesys net nelaikomas nusikaltimu. O tie, kurie patenka į Baudžiamojo kodekso reglamentaciją, labai vangiai, kaip kad nustatė Seimas Kauno pedofilijos byloje, „…nekompetentingai, nekvalifikuotai ir aplaidžiai tiriami…“ Todėl tyrimo finiše visuomenė buvo apstulbinta serija netikėtų teismo sprendimų su 240 specpolicininkų šturmu, vykdant sprendimą, o pats „netradicinis“ įtariamasis tapo išteisintu?!!
Argi tai ne patologijos vieškelio atidarymas?
Laikantis senolių išminties, derėtų nepulti į neviltį, bet bandyti pamatyti ir gerąją šio fakto pusę – juk nėra to blogo, kad neišeitų į gera?
Tai, pirmiausia, viešumo principo praktinis įgyvendinimas. Šiandien jau galime pamatyti visus nebesislepiančius „kitos orientacijos“ asmenis ir jų palaikytojus „tolerantus“ tiek aukščiausiose valdžios institucijose, tiek teisėsaugoje-teisėtvarkoje, tiek savivaldoje.
Tas gėjų vadas Simonko su jų klubo valdytoju Terentjevu ar R.Žilinsku su M.Pavilioniene Seime – tai tik statytiniai, kurių lūpomis kalba visai kito kalibro „tolerantai“. Praktiškai jie ir yra darantys politiką, homoseksualus naudodami tik kaip įrankį savo liberalistinės demokratijos palaikytojų kontingentui didinti. O pasiekus tam tikrą palaikytojų kiekį ir įgyvendinti „Gėjų Manifesto“ siekį – vėl įvesti diktatūrą. Tik jau nebe „proletariato“, ne „fašistų“, o gėjų.
Koks skirtumas kaip vadinti diktatūrą? Svarbu ne formos įvardis, o šio valdymo esmė.
Šiuokart, ar ji ne atvirai patologinė?
O juk patologija negali būti visuomenei pateikiama kaip norma!
Juk nenormalu, kai parama luošiesiems grąžinama atgal ES?!
Nenormalu, kai parama gėjams dvigubinama, o jie vistiek klykia apie dikriminaciją ir atskirtį?!
Nenormalu, kai liberalas ministras 1 000 sumažina mokyklų Lietuvoje skaičių? Dar nenormaliau, kai tuo pačiu išleidžiama 20 gėjų subkultūrą propaguojančių vadovėlių?!
Nenormalu, kai Kauno pedofilijos byla užbaigiama su 11 Konstitucijos straipsnių pažeidimu, bet dar nenormaliau, kai Seimo pozicijos ir opozicijos frakcijos vieningai nubalsuoja už imuniteto panaikinimą vienintelei pedofilijos viešintojai ir aukos gynėjai N.Venckienei.
Štai čia ir yra tas gėris, išplaukiantis iš blogio! Visa Lietuva galės pamatyti, kas Seime už patologiją, tai yra už „seksualinės katastrofos“ lytinį elgesį, o kas už žmogišką gyvenseną, pasirinkusią visuomenės daugumą ir jos lūkesčius dėl saugios ir jaukios socialinės bei kultūrinės aplinkos.
TV apklausa parodė, kad už gėjų eitynes pasisakė tik 4% žiūrovų, o 96% yra prieš. Demokratijoje galioja daugumos valia. Kažin, kodėl Vilniaus meras nesiskaito ne tik su visuomenės nuomone, bet ir su Konstitucijos nuostatomis?
Taigi, 4 proc. prieš 96 proc. !!! Argi ir šį „mini Referendumą“ valdžia nubrauks, kaip kad nubraukė protestą prieš AE statybą?!!
Tai procesiniai pažeidimai, o ES teismas Strasbūre būtent laikosi principo „tik teisėtais būdais nustatoma tiesa!“. Neteisėtai, pažeidžiant visas Konstitucijos ir įstatymų numatytas procedūras, Lietuvos valdžia nevykdo Referendume išreikštos Tautos valios – taigi ir sprendimas bus aiškiai protestuojančiųjų naudai prieš lietuviškos valdžios savivalę.
O protestuojančių tiek signatarų, tiek Seimo narių ir partijų – daugoka.
Panaši padėtis ir su Vilniaus mero A.Zuoko leidimu gėjams demonstruoti savo patologiją bei reklamuoti savo subkultūrą su mazochistiniu pasitenkinimo priedu.
Ir šiuokart turėtų būti įjungti į procesinius veiksmus Užsienio reikalų ministerija, reguliuojanti įvažiuojančių į Lietuvą vizų srautus bei imtis radikalių priemonių pasieniuose, kaip kad buvo imtąsi prieš lenkų „sirgalių“ planuotą antplūdį ir išvengta tarptautinių konfliktų.
Ir šiuokart taip pat žinomi būsimų „aktyvistų“ adresai bei savalaikiai veiksmai, tiek preventyviai įspėjant Švedijos užsienio reikalų ministeriją, tiek ambasadorę Lietuvoje, tiek reguliuojant leidimų srautus, tiek transportą, ir turėtume gauti teigiamą rezultatą.
O demonstracijoje galėtume užfiksuoti (foto ir kino juostose) tik Lietuvos gėjus, kuriems būtų galima pasiūlyti visame Pasaulyje žinomas priemones patologijai taisyti ir lytinės funkcijos problemą išspręsti tiek asmens, tiek visuomenės naudai.
Gėjų eitynių dalyvių viešinimas ir profesionali pagalba galėtų išspręsti tų asmenų skaudžiausią problemą ir atimtų priedangą diktatūros siekiantiems politikieriams.