2014 rugsėjo 30 d., antradienį, Kauno apylinkės teisme vyko dar vienas Garliavos šturmo liudytojams iškeltos baudžiamosios bylos nagrinėjimo posėdis.
Posėdis buvo įdomus tuo, kad jame liudijo antstolė Sonata Vaicekauskienė (nuotr.: S.V.-raudonu apsiaustu), prokuratūros pripažinta nukentėjusiąja, taip pat VTAS vyr. specialistė Gražina Didžbalienė bei policijos pareigūnai, vienas jų – Mindaugas Kabašinskas, pasižymėjęs administracinėse bylose, iškeltose Garliavos šturmo liudytojams. 4 liudytojai neatvyko.
Rytinėje posėdžio dalyje buvo baigti peržiūrėti vaizdo įrašai, vėliau prasidėjo apklausos. Nelabai buvo aišku, kodėl prokuroras Ričardas Gailevičius iškarpė daug filmuotos svarbios medžiagos, kuri, pasak jo, nėra susijusi su byla, tačiau paliko ne vieną tikrai niekaip su byla nesusijusį žmonių pasisakymą, filmuotą iš karto po Klonio gatvės šturmo. Tačiau ir toje medžiagoje buvo tam tikrų perlų – daugelį salėje buvusių žmonių ypač sujaudino režisierės Neries Karpuškaitės-Akelaitienės (nuotr.) pasisakymas, kuris iki šių dienų neprarado savo jėgos ir aktualijų. Išklausius jos kalbą, teismo salėje pasigirdo plojimai, išreiškiantys pritarimą išsakytoms mintims.
Tokios žmonių pilietiškumo apraiškos supykdytas teisėjas Gintautas Kaulakis ėmė gąsdinti žmones teisinėmis sankcijomis. Suprantama – juk bet kokia pilietinė pozicija Lietuvoje yra nes kas kita, kaip nusikalstama, dažnai teisėsaugos persekiojama veikla, tuo pačiu metu viešai – nelygu, ko tuo metu siekiama – arba dejuojama, kokia silpna Lietuvoje pilietinė visuomenė, arba didžiuojamasi, kaip Lietuvoje įtvirtinama demokratija ir ginama žodžio laisvė.
Rytinėje posėdžio dalyje peržiūrėta teismo posėdžio vaizdo medžiaga turėjo liudyti apie „Lietuvos ryto“ žurnalisto Nerijaus Povilaičio kaltinamos pilietės G.K. „nusikalstamą“ veiką. Ankstesniame teismo posėdyje žurnalistas dramatiškai pasakojo, kaip minėta moteris jį užpuolė, iškoneveikė jį tokiais baisiais žodžiais, kad jis, būdamas padorus, negali tų žodžių pakartoti net teismui. Tačiau rodomas vaizdo įrašas liudijo visai ką kita. Vaizdo įraše buvo matyti, kad po Garliavos šturmo stresą patyrusi moteris minėtą žurnalistą paprasčiausiai bandė išvaryti iš gatvės. Gal ir nuslydo koks necenzūrinis žodis, tačiau tikrai nebuvo taip dramatiška, kaip N. Povilaitis liudijo teismui ir surašė savo pareiškime.
Nieko stebėtino, kad būtent šis žurnalistas galėjo sukelti tokią G.K. reakciją, ypač iškart po vaiko paėmimo – jis neretai mėgo paerzinti Klonio gatvėje besirenkančius žmones: privačiame kieme, neturėdamas jokių skiriamųjų ženklų, kad yra žurnalistas, be žmonių sutikimo juos filmavo, fotografavo, o vėliau tas nuotraukas talpino „Lietuvos ryto“ žurnalistės Astos Kuznecovaitės šališkuose ir neobjektyviuose straipsniuose su riebiomis antraštėmis. Beje, Nerijus Povilaitis Klonio gatvėje yra ir pats pasižymėjęs – jo elgesį liudijanti vaizdo medžiaga įkelta ir į youtube.com kaip „Nerijaus Povilaičio „šou“ Klonio gatvėje“ (žr. ČIA).
Tą pačią dieną liudijusi antstolė Sonata Vaicekauskienė nuosekliai papasakojo, kaip atėjo į gatvę, kaip liepė žmonėms pasitraukti nuo namo… Pasak jos, visi prie namo stovintys ir himną giedantys žmonės galėjo gerai girdėti jos sakomus žodžius, nes ji kalbėjusi labai aiškiai ir labai garsiai. Tuo suabejojęs advokatas Aidas Venckus jai uždavė klausimą: „Ar norite pasakyti, kad jūs kalbate garsiau už 60 himną giedančių žmonių?“. Tuo suabejoti vertė ir vėliau liudiję policijos pareigūnai, minėję, kad per triukšmą Klonio gatvėje buvo gana sunku ne tik susikalbėti, bet ir girdėti.
S.Vaicekauskienė pasakojo, kad susirinkusieji ją stumdę, bet ji pati nemačiusi, kas taip darė, išskyrus vieną vyrą geltonu lietpalčiu: jis stvėręs ją už rankos ir dėl to atsiradusi mėlynė, nematė, kas ją įžeidinėjo, neprisimenanti, kokiais žodžiais įžeidinėjo, dar daugiau – paliudijo, jog nerašiusi policijai pareiškimo dėl įžeidimo…
Štai tada išties pasidarė įdomu: kuo pagrįsti prokuroro Ričardo Gailevičiaus pateikti kaltinimai dėl antstolės įžeidimo, jei pati „įžeistoji“ paliudijo… negalinti paliudyti nieko tokio, kas įrodytų, jog buvo įžeista, tuo labiau – nurodyti ją įžeidusį?
Dar daugiau – Garliavos šturmas vyko 2012 metų gegužės 17-ąją, tačiau antstolė S.Vaicekauskienė į medikus dėl „sužalojimų“ kreipėsi po tik kelių dienų, t.y. gegužės 22-ąją. Nori nenori kyla klausimas: ar tikrai ta mėlynė ant rankos atsirado būtent gegužės 17-ąją? Ir kaip galima remiantis tokia pažyma įrodinėti, kad mėlynė atsirado būtent prieš penkias dienas, o ne prieš šešias dienas ar ne prieš keturias? Juolab kad ką tik rodyta sulėtinta vaizdo medžiaga kadras po kadro liudijo, kad antstolė, priėjusi prie vyro geltonu lietpalčiu, pati įkiša ranką tarp vėliavos ir žmogaus…
Tai kuo tikėti? Filmuota sulėtinta vaizdo medžiaga ar antstolės pasakojimu?
Visi suprantame: ką nors nuteisti vis tiek juk reikia – kaip kitaip bus pateisinta ta neproporcinga fizinė jėga, panaudota prieš taikius žmones, o dar tiksliau – žmonių užpuolimas? Čia įžiūriu tam tikrus panašumus su plačiai nuskambėjusia istorija apie garsiąją Laimutės Stankūnaitės mėlynę po akimi. Tik tada šlykštų melą demaskuojančių liudytojų buvo gerokai daugiau, tad ir inkriminuoti nepagrįstus kaltinimus Vytautui Kedžiui nebuvo kaip. Jei ne daugybė tą dieną buvusių liudytojų, davusių parodymus, kas iš tiesų vyko Klonio gatvė 5, šiandien Deimantės senelis turėtų dar vieną teistumą visoje ilgoje jo teisinio persekiojimo grandinėje.
Duodama parodymus teismui, vaiko teisių apsaugos specialistė Gražina Didžbalienė liudijo apie Klonio gatvėje buvusių žmonių elgesį, parinkdama atitinkamus žodžius: ten susirinkę žmonės esą „žviegė“, isteriškai klykė, griuvinėjo ant žemės, buvo ne visai psichiškai stabilūs. Taip pat ji liudijo, kad ji matė, kaip antstolę minia visaip spaudė, maitojo, stumdė, kad jai skaudėjo, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje jos pasakymas tuo klausimu buvo kažkodėl kitoks. Ikiteisminiame tyrime, pasak A.Venckaus, ji liudijo, kad nematė, kad kažkas antstolę stumdė, todėl advokatas ir pasiteiravo, kuriais jos parodymais reikėtų vadovautis byloje: ar tais, kuriuos ji davė ikiteisminiame tyrime, ar tais, kuriuos ji duoda čia, teisme? G.Didžbalienė atsakė, kad dabar ji sako tiesą, nes davė priesaiką. Į advokato A.Venckaus klausimą, ar ji melavusi ikiteisminiame tyrime, vaiko teisių specialistė atsakiusi, kad tada ji… irgi sakiusi tiesą. Kaip tai įmanoma, ji nepaaiškino.
G. Didžbalienė liudijo, kad žmonės ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, tačiau tų žodžių įvardyti negalėjo, o Klonio gatvės šturmo filmuoti vaizdo įrašai, kurių pilna internete ir televizijose, yra kuo geriausiais įrodymas, kad visa tai – netiesa. Jei ir buvo, kas girdėti, – tai žmonių dejonės, maldos, skanduotės… Ko gero, jau reiktų priprasti prie kelis metus tyčia kuriamo vaiką ir šeimą palaikiusių žmonių žeminančio įvaizdžio, siekiant išplauti protus vis dar dvejojančiai Lietuvos žmonių daliai.
Teismo posėdyje G. Didžbalienė buvo ne vieną kartą klausiama, ar Sonata Vaicekauskienė prisistatė žmonėms. Išsisukinėdama nuo tiesaus atsakymo, vaiko teisių specialistė į šį klausimą kelis kartus atsakė, kad antstolė, būdama prie vartelių, keletą kartų pasakė, jog bus vykdomas teismo sprendimas, – reikia suprasti, kad žmonės, stovėję prie namo, irgi turėjo tai girdėti. Tik primygtinai advokatui stengiantis sužinoti, ar vis dėlto antstolė prisistatė žmonėms, kas ji yra, ar parodė pažymėjimą, – ji atsakė, kad ne.
Įdomių dalykų sužinojome ir iš policijos pareigūnų liudijimo: vienas jų sakė, kad policijai įėjus į kiemą, žmonės kažką prie namo dainavo – matyt, Lietuvos himno nėra girdėjęs. Kalbėjo, kad policija su pilna ekipiruote buvo ten, kad užtikrintų tvarką viešoje vietoje – neva kad nekiltų ten riaušės.
Į advokatų klausimą „Nuo kada privati teritorija yra vieša vieta?“, pareigūnai atsakyti negalėjo. Kaip negalėjo atsakyti ir į tai, kokiu būdu jie atskyrė žmones, kurie buvo susirinkę tiesiog pažiūrėti, kaip bus vykdomas teismo sprendimas, nuo tų, kurie susirinko trukdyti teismo sprendimo vykdymui. Atsakyti pareigūnai negalėjo ir į klausimą, kokiais kriterijais buvo remtasi sulaikant žmones, gal jie turėjo tam tikros informacijos, kuri liudijo apie planuotą, organizuotą trukdymą. Iškamantinėjus pareigūnus, paaiškėjo, kad jie sulaikinėjo žmones remdamiesi vien savo asmenine, grynai subjektyvia nuomone – jei mato, kad koks nors pareigūnas neša žmogų, prie jo prisijungdavo ir kitas pareigūnas nesigilindamas, dėl ko tas žmogus išnešamas ir kokią veiką jis padarė. Beje, sulaikymo protokolai tą dieną, išaiškinantys žmonėms, dėl ko jie yra sulaikomi, taip ir nebuvo surašyti ….
Šiame teismo posėdyje liudijo ir Mindaugas Kabašinskas – vienas iš vadovaujančių policijos pareigūnų, liudijęs ir administracinės bylose. Tąkart viename posėdyje jis paliudijo, kad per šturmą dujos nebuvo naudotos, nors pats dujų prisipurškė sau į akis; kitame – kad buvo naudotos.
Į advokato klausimą, ar buvo sudaryta žmonėms galimybė pasišalinti, policininkas Mindaugas Kabašinskas atsakė, kad taip. Paklaustas, kiek laiko buvo duota žmonėms pasišalinti, pareigūnas atsakė, kad pakankamai daug, jog žmonės galėtų palikti tą vietą. Pradėjus detalizuoti, ar buvo duota dešimt minučių, ar penkios, ar trys, Mindaugas Kabašinskas ėmė painiotis. O ir ką jis galėjo pasakyti, nes vaizdo įrašas kalba pats už save: dar žmonėms giedant himną buvo kai kas kalbama, o pasibaigus himnui ir pasigirdus skanduotei „Lietuva, Lietuva, Lietuva“, jie tiesiog… puolė. Visa žmonių minia turėjo kokias tris sekundes palikti tą vietą, kitaip tariant, tiesiog išnykti…
Teismo posėdžio metu teisėjas G.Kaulakis demonstravo palaikymą antstolei, liudytojams, užduodamas jiems klausimus, kuriuose kartais nuskambėdavo ir „reikalingas“ atsakymas. Jau nekalbu apie tai, kad jokių pertraukų papietauti, o pertraukėlės į WC – tik su teisėjo leidimu ir tik tada, kada jam pasirodydavo, jog reikia, o ne žmogui paprašius. Teisėjo G.Kaulakio teismo salėje jokios žmogaus teisės neegzistuoja ir negali egzistuoti. O kai šaunių advokatų komanda kurį nors liudytoją savo klausimais įspeisdavo į kampą, teisėjas apsimesdavo, kad negirdi, kad įsigilinęs skaito bylą ar rašo.
Tai jau kažkur buvo matyta – tokią pačią teisėjos poziciją jau teko išvysti ir Klaipėdos apygardos teisme, kur vyko byla dėl advokato Gintaro Černiausko melo, tiksliau – dėl jo duotų melagingų parodymų, neva jis nenešęs mergaitės. Prisiminkime – byla pralaimėta: visai Lietuvai neva įrodyta, kad G.Černiauskas vaiko nenešė…
Nors visa Lietuva matė, kad nešė…
P.S. Posėdžiai tęsiasi. Kitas teismo posėdis įvyks šių metų spalio 14 d. 14 val. Kaišiadorių teisme.
BUS DAUGIAU…
tiesos.lt