Lietuva yra pasirašiusi ir ratifikavusi tarptautinę Orhuso konvenciją. Šią gamtosauginę konvenciją, kuri įsigaliojo dar 2001 metais, šiuo metu jau ratifikavo visos ES šalys, o iš viso – net 45 valstybės. Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys turi viršenybę nacionalinių teisės aktų atžvilgiu. Orhuso konvencija neuždraudžia naudoti gamtinių išteklių ir technologijų, nestabdo pažangos. Konvencija siekia labai kilnių ir demokratiškų tikslų. Visi sprendimai, kurie gali turėti ekologines pasekmes (pasekmes gamtai, dabartinių ir ateities kartų sveikatai) turi būti nagrinėjami viešai, skaidriai, ne paskubomis, bet paliekant pakankamai laiko susipažinimui ir svarstymams, įtraukiant į diskusijas ir sprendimų priėmimą visas interesų grupes.
Konvencija įpareigoja ratifikavusias valstybes vykdyti tris svarbius reikalavimus. Pirma, suteikti piliečiams, visoms interesų grupėms visą įmanomą informaciją apie įvairių projektų ekologines pasekmes. Antra, įtraukti į sprendimų, kurie gali turėti ekologines pasekmes, priėmimo procesą individus, bendruomenes, visuomenės atstovus. Trečia, sudaro sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims, nepriklausomai nuo jų registracijos vietos, skųsti teismui valstybės ir privačių institucijų veiksmus gamtosaugos srityje.
Įtampa, kylanti mūsų visuomenėje dėl planuojamo skalūnų dujų įsisavinimo, didėjantis visuomenės susiskaldymas, skuboti, neskaidrūs ir galimai klaidingi sprendimai – visa tai dar gali būti sustabdyta ir išsklaidyta be sunkių pasekmių visuomenei bei Lietuvos gamtai. Tereikia, kad valdžią turintieji vykdytų savo pačių priimtus įstatymus ir pasirašytas tarptautines sutartis. Visus veiksmus dėl skalūnų dujų žvalgybos ir įsisavinimo privalu vykdyti nepažeidžiant Orhuso konvencijos nuostatų.
Lietuvos valdžia eilinį kartą mums ir Pasauliui rodo, kad šalis dar nėra demokratinė ir teisinė valstybė. Užuot naudojusi civilizuotus instrumentus – teisę, orų ir neprievartinį viešą diskursą – valdžia imasi atvirų ir užslėptų grasinimų (kol kas psichologinių), veikia paskubomis, slapčiomis, neskaidriai. Oligarchinė žiniasklaida, jos nusamdyti žurnalistai ir apžvalgininkai kažin kodėl net neužsimena apie Orhuso konvenciją ir prievolę ją taikyti Lietuvoje. Tuo savo veiksmu jie parodo, kokioms interesų grupėms ir kokiems idealams (tiksliau, anti-idealams) tarnauja. Valdžios ir jos samdinių žurnalistų naudojamos grubokos priemonės, dezinformacija ir cinizmas netiesiogiai rodo, kad skalūnų klausimas galimai tikrai yra nešvarus, keliantis grėsmę. Visiškai nepriimtina, kad piliečiai, nepriklausomi ekspertai, sunerimę dėl skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos, viešojoje erdvėje yra tendencingai niekinami ir žeminami. Nuolat pabrėžiama, kad jų įsitikinimai ir teisės yra niekiniai, žmonėms nepagrįstai kabinama pažangos stabdytojų ir „Gazpromo“ tarnų bei agentų etiketė.
Sprendžiant skalūnų dujų klausimą, Lietuvos valdžia, žiniasklaidos ir ekspertinės institucijos privalo nedelsiant nutraukti necivilizuotas, nedemokratiškas, neteisines ir galimai nusikalstamas praktikas. Būtent Orhuso konvencijos teisinės ir vertybinės nuostatos ir yra tas civilizuotas instrumentas, kuris įgalina skalūnų dujų klausimą Lietuvoje spręsti skaidriai, demokratiškai, minimizuojant klaidų tikimybę, negąsdinant ir nežeminant piliečių, nesutrypiant jų teisių.
ekspertai.eu