Rugsėjo 18 d. tinklalapiai ekspertai.eu, Alkas.lt ir laisvaslaikrastis.lt paskelbė signataro Zigmo Vaišvilos straipsnį „Pirmasis Ukrainos pasidalinimas įvyko“. Paprastai aiškiai ir laiku vienintelis politikas Lietuvoje viešai pasakė tai, ką dabar pamatė tie, kurie Lietuvoje dar nori matyti ir suprasti, kas vyksta. Nėra ir nebus dėl kruvinojo Ukrainos pasidalinimo scenarijaus kalčiausio asmens. Kol pasaulio didieji siekė savo tikslų, o Ukrainos oligarchai pradėjo šios didelės ir didžios šalies persidalinimą, naivūs Ukrainos piliečiai ir jų rėmėjai ne tik Lietuvoje dar tikėjo gražia pasakos pabaiga. Tačiau aiškėja didelė šio sveiku protu nesuvokiamo eksperimento kaina.
Ekspertai.eu ir Z. Vaišvila netruko sulaukti laiško pavadinimu „Ką veikia signataras Z. Vaišvila Kremlių aptarnaujančiame „ekspertai.eu“ portale?“, kurį iš elektroninio pašto adreso atsiuntė Vykintu Jasu (kartais šis žmogus pasirašo kaip Jakas, tačiau vadinsime ji Jasu) prisistatęs pilietiškas Lietuvos pilietis.
Laiško autorius perspėjo signatarą nebendrauti su, V. Jaso nuomone, Kremliui dirbančiu portalu ekspertai.eu ir suteikė signatarui paskutinę galimybę pasitaisyti. Ekspertai.eu kalbina signatarą, anot V. Jaso, naiviai manantį, kad tokiu būdu „išlaikys bent vieno visuomeniško ir padoraus lietuvio pagarbą“.
– Ką galima paprastai ir aiškiai pasakyti šiam pilietiškam piliečiui?
– Suprantu, kad mus užplūdo didžiulė ir nesveika isterijos ir provokacijų junginio dozė, kasdien vis labiau psichologiškai verčianti žmogų galvoti apie neišvengiamą ir didžiulį pavojų. Psichologiškai darosi labai sunku, nes kasdien ir iš visų pusių į mūsų galvas kalte kalama, kad karas neišvengiamas, net kad blogis ne viena ar kita valdžia, ir, gink Dieve, tik ne mūsų valdžia, bet konkreti tauta – rusai. Kaune net atsirado medikų, pasiskelbusių, kad neteiks paslaugų rusams. Jei V. Jasas ne provokatorius, tuomet jam ir visiems, kurie nori atgauti dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą, nuoširdžiai siūlau bent pavartyti 1984 m. V. Havelo straipsnį „Politika ir sąžinė“: „Sistema, ideologija ir aparatas atėmė iš žmogaus – tiek valdančiojo, tiek ir pavaldinio – sąžinę, natūralų mąstymą ir natūralią kalbą, o drauge ir konkretų jo žmogiškumą. Valstybės primena mašinas, žmonės tampa statistiniais rinkėjais, gamintojais, pirkėjais, pacientais, turistais arba kareiviais. Gėris ir blogis – šios natūraliojo pasaulio kategorijos, vadinasi, praeities atgyvenos – politikoje praranda realią prasmę. Vieninteliu metodu tampa tikslas, o vieninteliu matu – objektyviai patikrinama ir matematiškai apskaičiuojama sėkmė. Valdžia aprioriškai yra nekalta, kadangi auga ne iš to pasaulio, kuriame žodis „kaltė“ dar turi prasmę.“
Paprastai pasakius, valdžia ir mes, dar šios valstybės, kiek jai liko egzistuoti, piliečiai, kalbame skirtinga kalba. Tie patys žodžiai mums ir politikams turi visiškai skirtingas prasmes. Iš dalies dėl to neretai nesusikalbame ir pykstamės net tarpusavyje, nes nepagalvojame, kad valdžia kalba tik savo kalba, kurią mes žmogiškai norime suprasti savaip. Bet valdžia, apsimetusi kvailele, visada turi pasiteisinimą – jūs nesupratote valdžios, ji gi taip nuoširdžiai ir visomis savo jėgomis „kovoja“ už mus ir mūsų gėrį. Deja, jų mums dovanojamas „gėris“ tereiškia varganą pragyvenimo minimumų minimumą, kurį nežinia kas nuleidžia iš dangaus mūsų egzistencijai. Kad liktume gyvi ir retsykiais nueitume iki balsadėžių. Visa kita į kainą „įskaičiuota“ – net mūsų teises ginančių ne tik valdiškų, bet ir „visuomeninių“ organizacijų nemokamai gauname. Net jų finansavimu pasirūpina valdžia. Tiesa, iš mūsų surinktomis biudžeto lėšomis pagal Vyriausybės tvirtinamas ar Briuselio programas. Kad patiems mums nereikėtų burtis. Jei jau labai norėsime, tai net visuomeninį rinkiminį sąrašą galėsime pasirinkti, kuriam VRK suteiks eilinį numerį. Konclageryje taip pat visus sunumeruodavo. Galime ir apie lietuvišką patirtį pasiskaityti – Balio Sruogos „Dievų mišką“. Tik nepamirškime už visa tai padėkoti. Anksčiau dėkojome Partijai ir Vyriausybei, dabar užtenka padėkoti Prezidentei. Nepajusime, kaip tai taps būtina daryti. Ji gi gera – net nusifotografuoti su ja leidžia. O Vyriausybė ir Seimas vis tiek viską padarys taip, kaip JI palieps. Įvairovei ir spektakliui pagražinti tarpusavyje pasipeš, ir serialus – tiek TV, tiek gyvenimiškus – kasdien parodys.
– Beveik į grožinę literatūrą perėjome?
– Net liaudies pasakų žanras tapo pavojingu. Liaudies dainų su putino putinėlio paminėjimu teks atsisakyti. Anksčiau ar vėliau privalomą cenzūrą įves. Ukrainoje jau įvedė.
– Tai ką slėpsime?
– Prisiminiau, kaip Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus Pirmojo laikais signatarų klubo valdyba ėjome į Ūkio ministeriją susipažinti su kai kuriais po mūsų raštiško kreipimosi teoriškai leistais susipažinti Williams istorijos puslapiais. Patekome septyniese į specialiai įrengtą mažą mažą ministerijos kambarėlį, kuriame buvo tik dvi kėdės – viena prižiūrėtojui, kita – smalsiam Kubiliaus Pirmojo palaimintam lankytojui. Paklausiau prižiūrėtojo, kaip mes septyniese ta viena kėde dalinsimės? Negi kiti šeši lauksime už durų, o ir susipažindami negalėsime tarpusavyje pasitarti? Žmogus visiškai pasimetė ir nuoširdžiai tarė – skambinkite Kubiliui, jūs gi jį pažįstate. Neskambinome. Išėjome, žmogui padėkoję už nuoširdų prisipažinimą. Nusprendėme, kad tesityčioja Kubilius Pirmasis su savo instrukcija iš kitų, jei tokių suras.
– Labai įdomu. Tačiau grįžkime nerimstančio žmogaus, prisistačiusio Vykintu Jasu, kuris, kaip paaiškėjo, taip pat yra ir Algirdas Karčiauskas, save dažnai vadinantis kažkokio Kauno rinkėjų klubo atstovu ar nariu. Po mūsų pasikalbėjimų spalio 3 d. iš to paties savo IP adreso šis nenuorama pasidalino net žydų išmintimi apie asilo ausis bei pasirėmė ir signataro Algirdo Patacko nuomone, vildamasis, kad „bent signataras Z. Vaišvila bus nepametęs sveikos nuovokos“. Visada nesunkiai atpažinti šį aktyvistą galima ne tik iš besikartojančio IP adreso, bet ir iš jam būdingų rašybos ir gramatinių klaidų.
– Jei tai tas pats Algirdas Karčiauskas, buvęs Kauno sąjūdietis, su kuriuo turėjau nemalonės jo iniciatyva telefonu bendrauti 2009 m. pradžioje, tai tuomet šį Vykintą Jasą – Algirdą Karčiauską priskirčiau provokatorių kategorijai. 2009 m. pradžioje jis telefonu mane, o ir kitus visuomenei žinomus žmones pakvietė į Kauną dalyvauti miesto savivaldybėje sausio 31 d. vyksiančioje kauniečių sueigoje, skirtoje Kęstučio Čilinsko vadovaujamam judėjimui steigti (būsimam JDJ). Aš mandagiai atsisakiau ir pasakiau priežastį. Nedalyvausiu, nes pakankamai gerai pažinojau a. a. K. Čilinsko, kaip mūsų buvusios Vyriausybės Ministro Pirmininko Gedimino Vagnoriaus kanceliarijos vadovo, veiklą. Tačiau nežiūrint į mano atsisakymą, organizatoriai (jų tarpe ir A. Karčiauskas) viešai paskelbė, kad pranešėjų tarpe bus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas Zigmas Vaišvila, kiti tuo metu visuomenėje aktyviai reiškęsi asmenys. Pvz. profesorius V. Daujotis, kuris taip pat atsisakė dalyvauti šiame renginyje. Paprašiau organizatorių A. Karčiauską, portalus balsas.lt ir bernardinai.lt, paskelbusius tai, paneigti šią neteisingą informaciją apie mano būsimą dalyvavimą renginyje.
– Pavyko?
– Nei paneigė, nei atsiprašė. Dar daugiau – po kiek laiko sužinojau, kad renginyje dalyvavo jaunuolis, kuris mano vardu atsiprašė, kad aš nedalyvauju Kauno renginyje, mano vardu pakalbėjo ir paragino steigti JDJ.
– Tai gal suteikėte jam savo įgaliojimus?
– Suprantu, kad ekspertai.eu turi neblogą humoro jausmą. Tačiau Kauno renginyje šposų nebuvo – viskas vyko labai rimtai. Kažkas už mane man nepažįstamam jaunuoliui suteikė mano įgaliojimus. Algirdas Karčiauskas galėtų papasakoti apie tai išsamiau. Todėl į antrąjį renginį Klaipėdoje, į kurį mane pakvietė vėlgi ne a. a. K. Čilinskas, o šaunus mūsų laikų Klaipėdos sąjūdietis Dionizas Varkalis, atvykau ne tik aš, bet ir daugiau kolegų LPS iniciatyvinės grupės narių. Renginys buvo šaunus, nors ir su nesusipratimais. Tik K. Čilinskas prasėdėjo salėje atokiau tylomis. Po renginio grupelė susirinkusiųjų drauge su K. Čilinsku pasėdėjo atskirai, o po renginio buvo paskelbta, kad renginyje įsteigtas JDJ Klaipėdos skyrius.
– 2009 m. pradžia buvo Vytauto Landsbergio dovanos Lietuvai – Dalios Grybauskaitės – pristatymo metas. Ar šie reiškiniai ir įvykiai susiję?
– Bijau, kad taip. Ne tik dėl to, kad žinau, kieno iniciatyva ir parama a. a. K. Čilinskas pradėjo JDJ. Tai netruko paaiškėti, kai Lietuva išeidinėjo į Respublikos Prezidento rinkimų tiesiąją. 2009 m. vasario 20 d. BNS spaudos konferencijoje nežinoma iniciatyvinė grupė paskelbė apie iniciatyvą kviesti Dalią Grybauskaitę kandidatu į Lietuvos Prezidentus, o tokia panelė Gaja Bartusevičiūtė melagingai pareiškė, kad šią iniciatyvą remia Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila. Internete buvo ir paskelbtas sąrašas, kuriame D. Grybauskaitės „kvietėjų“ sąraše „puikavosi“ ir Zigmas Vaišvila. 2009 m. vasario 23 d. paprašiau BNS tai paneigti, bet taip nenutiko. Beveik visa žiniasklaida išsijuosusi gynė vienintelę „tinkamą“ kandidatę. Tuo metu dar BNS direktorius A. Račas buvo būsimos Prezidentės fanas, savo asmeniniame tinklaraštyje pasityčiojęs iš mano kreipimosi į konservatorių partiją dėl D. Grybauskaitės piršimo Lietuvai. Mano paaiškinimą dėl šių klausimų 2009 m. vasario 2 d. paskelbė tik „Respublikos“ dienraštis.
– Minėtame priešrinkiminiame kreipimesi į konservatorių partija dėl D. Grybauskaitės kandidatūros paminėjote ir apie jums bandytą primesti V. Landsbergio siekį pirkti ginklus valstybei iš Rusijos per privačias a. a. G. Konopliovo įmones. Tai kodėl dabar V. Landsbergis toks piktas ant Rusijos?
– Bėda, kad jis, visų pirma, piktas ant Lietuvos ir jos žmonių. Turėjęs tokį milžinišką pasitikėjimo juo kreditą, jis ne tik jį iššvaistė, bet akivaizdžiai naudoja piktam. Piktam siekiui ne Rusijai, bet Lietuvai. Jis ne toks neprotingas, kad manytume, jog jis nesupranta, ką daro. O mes, sąjūdiečiai, signatarai ir dauguma Lietuvos žmonių per ilgai juo tikėjome, sutapatindami tik su vienu asmeniu nežmoniškai ilgai puoselėdami savo lūkesčius, atrodytų neįsivaizduojamam ir vargu ar realiam tikslui – Lietuvos Nepriklausomybei.
– Kurią savo „karžygių“ vedami pardavėme?
– Deja, taip. O šiandien trys Rusijos „Muromiečiai“ iš istorinio paveikslo mus beatodairiškai veda į karo kelią. Todėl privalome aklai jais pasitikėti. Tik šįkart taupoma – net trijų viename valdžia įtikėjusiai šeimai nebesiūlo: skalbimo miltelių mamai, alaus tėčiui ir šokolado vaikučiui. Bet išleisime lėšas kitur – eurui ir karui. Negalima šių lėšų skirti nei pensininkams, nei vidaus reikalų sistemai, nei, gink Dieve, kultūrai. Nes reikalingi tik paklusnūs kariai ir mankurtai.
– O ką darysime su jų tarnais – provokatoriais?
– Būkime ramūs, skaitantys ir mastantys. Ir kantrūs. Provokatoriai patys netrunka išsiduoti. Taip nutiko ir šį kartą. Hiperaktyvusis Vykinto Jaso – Algirdo Karčiausko „tandemas“ išdavė ne tik dėl to paties kompiuterio IP, bet ir dėl penkerių metų senumo istorijų. Vadinasi, tokie provokatoriai yra sisteminiai. Jie visada atsiras ten, kur reikia aktyviąją ir dar mastančią visuomenės dalį suskaldyti.
– Tokių žmonių sistemai, matyt, labai reikia. Jų reikėjo ir JDJ, ir Garliavoje, ir organizuojant referendumą Tautos valia, ir, matyt, šiandien?..
– Hiperaktyvumas ar užduoties formuotojų nervinimais netrunka išsiduoti. Po mano spalio 16 d. spaudos konferencijos Seime „Kviečiu p. Dalią Grybauskaitę parodyti asmeninį pavyzdį“ Vykinto Jaso – Algirdo Karčiausko ar šio tandemo užsakovo nervai neišlaikė – Alkas.lt paskelbus šią medžiagą, netruko atsirasti Vykinto Jaso – Algirdo Karčiausko tandemo iš to paties IP adreso parašytas anoniminis komentaras, kviečiantis Alkas.lt atsisveikinti su „psichopatėjančia asmenybe“ Zigmu Vaišvila.
– Atsisveikinsite?
– Taip, nes šiandien šeštadienis, reikia nors savaitgalį kiek atsikvėpti.
– Ačiū už interviu.
– Tai nėra už ką.
– Vis tiek ačiū.
– Prašau.
– Iki greito.
– Iki.
ekspertai.eu