Siūlome prisiminti Žinių radijo laidą „Dienos klausimas“, kurioje buvo dsikutuojama, ar lietuviams gali būti patikėta teisė svarstyti svarbiausius valstybės klausimus referendumuose.
Laida surengta praėjusių metų lapkričio 26-ą dieną Seime svarstant siūlymą mažinti parašų skaičių, reikalingą paskelbti referendumą.
Laidoje dalyvavęs Kovo 11-osios akto signataras, buvęs Lietuvos ambasadorius Šveicarijoje ir Ukrainoje Vytautas Plečkaitis mano, kad tie parlamentarai, kurie abejoja tautos kompetencija balsuoti referendumuose, įžeidžia žmones.
„Kultūringas, apsišvietęs žmogus tokiu klausimu įžeistų žmogų, iškeltų nepasitikėjimą jo branda, pilietiškumu ir panašiai. Pas mus dažnai politikai žmones laiko kvailesniais už save. Nors būtent tie „kvailesni“ žmonės tuos Seimo narius ir išrinko. Tai jeigu juos išrinko, jeigu jiems patikima galimybė rinkti, tai kodėl negalima atsiklausti svarbiais valstybės klausimais?“ – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo V. Plečkaitis.
Tą pačią dieną austrų žiniasklaida rašė, kad Šveicarija yra vienintelė šalis pasaulyje, kuri nusipelno būti laikoma demokratija – praėjusį savaitgalį ten vyko trys referendumai. Pasak V. Plečkaičio, Šveicarijos pavyzdys rodo, kad tauta dažniausiai nusprendžia teisingai: „Du kartus vyko referendumas dėl to, ar reikia Šveicarijai kariuomenės. Nepaisant to, kad tiek daug argumentų yra už tai, kad nereikia, kad čia saugu ir panašiai, vis tiek nusprendžia, kad reikia. Vadinasi, žmonės priima teisingą sprendimą.“
Pasak signataro, valdžios nepasitikėjimas tauta yra stipriai padidėjęs. „Manau, kad 1991 metais tauta ir valdžia buvo gana greta – viena kitą suprato ir iš tikrųjų visi žinojo, ko mums reikia, ir to siekė. Kai dabar interesai yra pasidalinę, žinoma, tauta irgi įvairiai galvoja, bet tai nereiškia, kad tauta galvoja blogiau nei Seimo nariai“, – mano V. Plečkaitis.
Pasak jo, esant abipusiam valdžios ir tautos nepasitikėjimui, kilus pavojui bus sunku prisišaukti žmones į pagalbą.
Primename, kad šiuo metu referendumas skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę. Parlamentarai iš pradžių siūlė, kad referendumui surengti pakaktų 100 tūkst. rinkėjų parašų, tačiau siūlymą svarstę Seimo komitetai nusprendė, kad optimalesnis skaičius būtų 200 tūkstančių. Konservatoriai abu siūlymus sukritikavo vadindami juos populistiniais.
Tiesos.lt