Tėvynė mūsų

Ši byla politinė, atlikau savo pilietinę pareigą ir nesigailiu

Written by admin · 4 min read

  Vytauto Švanio baigiamoji kalba teisme: Ši byla politinė, atlikau savo pilietinę pareigą ir nesigailiu

 

 

Pirmadienį Klaipėdos rajono apylinkės teisme Gargžduose įvyko du politinių teismų procesai – buvo nagrinėjama VRK inicijuotos Vytauto Švanio ir Irenos Kudrevičienės administracinės bylos, iškeltos neva už parašų rinkimo referendumo iniciatyvai paremti tvarkos pažeidimus.

Skelbiame Vytauto Švanio, referendumo „Tautos valia“ organizavimo Klaipėdos regiono visuomeninio koordinatoriaus, baigiamąją kalbą.
* * *

 
Vytauto Švanio baigiamasis žodis
Klaipėdos raj. apylinkės teisme
Gargždai, 2014-07-21

Gerbiamas Teisme,

Prašau nutraukti man iškeltą Administracinę teisės pažeidimo bylą pagal 207(6) str. už piliečių parašų rinkimo tvarkos pažeidimą, remiantis ATPK 250 str. 1d., nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Savo prašymą grindžiu tokiais argumentais:

1. Esminis dalykas yra tas, kad mano veiksmai nepadarė niekam jokios materialinės ar moralinės žalos, nepažeidė nei vieno žmogaus teisių, nesukėlė niekam jokių rizikų, pavojų, juose nėra jokių apgaulės, nesąžiningumo ar sukčiavimo požymių. Net prokuratūros nutarime nėra nurodyta, kokio dydžio žala padaryta ar ji išvis padaryta ir kam padaryta, kieno interesai ar teisės pažeistos. Tokiu būdu manęs nubaudimas neatitiktų bausmės instituto tikslų – pažeistos teisės atstatymo. Visiškai neaišku, kieno teisės, kaip buvo pažeistos, kokiu dydžiu, todėl nesuprantama, kodėl aš teisiamas ir kodėl aš baudžiamas? Ar tai jėgų, nusistačiusių prieš referendumą, kerštas, ar noras mane įbauginti? Bet tokie tikslai yra neteisėti, neteisingi ir tai teisinėje valstybėje negali būti bausmės tikslu.

2. Prokuratūros nutarime man inkriminuojami veiksmai, kurių aš nepadariau: tai yra, prokuratūros nutarime teigiama, kad aš už Pauliną Žemgulienę užpildžiau Neesminių trūkumų dėl piliečių įrašų pašalinimo lapo 1–4 grafas. Aš to tikrai nedariau. Tą sakiau apklausoje pas Dovilų sen. policijos įgaliotinę. P.Žemgulienės parašų rinkimo lape padarytus trūkumus (parašų rinkimo lape buvo nepilnai užrašytas adresas) taisė Lidija Mažutytė, kadangi ji, kaip man pasakė, asmeniškai pažinojo P.Žemgulienę. Kad ne aš pildžiau tas grafas lengva įsitikinti, palyginus tų užpildytų grafų įrašą su mano užpildytu įrašu lapo apačioje..

3. Prokuratūros nutarime, kaip parašų rinkimo tvarkos pažeidimas, yra nurodyta tai, kad aš užpildžiau ir pasirašiau trūkumų šalinimo lapo dalį, kurią turi pildyti įrašus rinkęs asmuo. Neįžvelgiu tame nusikaltimo dėl šių priežasčių:

a) Neesminių trūkumų šalinimo lapas iš esmės skiriasi nuo parašų rinkimo lapo savo paskirtimi, forma, svarba, teisiniu reglamentavimu. Parašų rinkimo lapo pildymo tvarką numato Referendumo įstatymas. Nei šis, nei kiti įstatymai nenumato, nereglamentuoja nei trūkumų šalinimo lapo formos, nei jo pildymo tvarkos. Neesminių trūkumų lapo formą sukūrė VRK ir ji, kiek man žinoma, nėra įteisinta jokiais teisės aktais, nėra ir jos pildymo instrukcijos. Tos formos tikslas būtų pašalinti trūkumus, kuriuos padarė pasirašę parašų rinkimo lapuose piliečiai. Pavyzdžiui, Paulina Žemgulienė, savo parašu palaikiusi Referendumo iniciatyvą, parašų rinkimo lape nebuvo pilnai užrašiusi savo adreso ir todėl jos įrašas VRK buvo išbrokuotas. Neesminių trūkumų pašalinimo forma buvo padaryta tokiu būdu, kad kuo labiau apsunkintų referendumo aktyvistus, nes užuot patikslinus tik trūkstamus duomenis, buvo būtina surasti ir susitikti su parašų rinkimo lape pasirašiusiu asmeniu.

b) Išvakarėse, prieš veždamas į VRK trūkumų pašalinimo lapus, segdamas juos į bylas aš pastebėjau vieną lapą su neužpildyta apatine – įrašų rinkėjo – dalimi. Aš, žinodamas, kad trūkumus šalino Lidija Mažutytė, susisiekiau su ja, informavau ją apie jos klaidą. Lidija Mažutytė užtikrino, kad su lapu viskas gerai – P.Žemgulienės parašas tikras. Man susitikti su L.Mažutyte tada nebuvo galimybių, todėl negalėdamas sau leisti pažeisti Paulinos Žemgulienės pilietinių teisių, išreikštų, patvirtintų jau du kartus, neturėdamas jokio pagrindo netikėti L.Mažutytės užtikrinimu dėl parašo tikrumo, gerbdamas tą milžinišką trūkumų šalintojų darbą ir jų pastangas ieškant trūkumus padariusių asmenų (dažnai kaip adatos šieno kupetoj), aš užpildžiau apatinę lapo dalį ir pasirašiau. Mano sąžinė dėl to švari: tuo savo veiksmu nepadariau niekam žalos, nepažeidžiau niekieno teisių. Jeigu būčiau tą lapą išmetęs į šiukšlių dėžę, jausčiausi nusikaltęs prieš P.Žemgulienę ir kitus žmones.

c) Neesminių trūkumų šalinimo lape nėra konkretaus nurodymo, kas turi užpildyti apatinę lapo dalį. Parašyta, kad tai turi daryti įrašus rinkęs asmuo. Aš, kaip Klaipėdos apskrities referendumo koordinatorius, esu tuo pačiu ir įrašus rinkęs asmuo, konkrečiai aš koordinavau ir organizavau Paulinos Žemgulienės neesminių trūkumų pašalinimo lapo įrašo pildymą.

Aš nesu teisininkas, esu mažai turėjęs reikalų su teisėsaugos institucijomis, teismo procese dalyvauju pirmą kartą gyvenime, bet man yra žinoma, kad teisė negali prasilenkti su teisingumu, kad priimant teisinius sprendimus turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Mano, paprasto žmogaus, akimis žiūrint, jau pats tokios bylos iškėlimas pažeidžia ne tik visus šiuos pagrindinius teisės principus. Toks nepagrįstas bylos iškėlimas nesant nusikaltimo sudėties gali būti traktuojamas kaip nusikalstamas, nes pažeidžia mano LR Konstitucijoje numatytas teises, man tos bylos iškėlimu yra padaryta ir ženkli materialinė bei moralinė žala. Mano nuomone, tai savo esme nėra administracinė byla, nes veiksmuose nėra jokių žalos požymių, o politinė, kurios tikslas įbauginti mane ir kitus pilietiškus neabejingus Lietuvos ateičiai žmones, atbaidyti juos nuo Konstitucijoje numatytos teisės dalyvauti sprendžiant svarbius Valstybei ir Tautai klausimus. Tuo tikslu persekiojamas ne tik aš vienas, o šimtai, o gal ir tūkstančiai referendumo aktyvistų bei palaikiusių referendumo iniciatyvą žmonių.

Kaip minėjau, neturiu jokios patirties dalyvauti teismuose, bet iš kino filmų žinau, kad teismo pabaigoje yra klausiama: ar kaltinamasis gailisi dėl savo padarytų veiksmų?

Pasakysiu, kad gailiuosi dėl vieno savo veiksmo: gailiuosi, kad sutikau bendradarbiauti su teisėsauga, t. y. iškviestas nuėjau pas Dovilų seniūnijos policijos įgaliotinę ir, kaip liudininkas, daviau parodymus ikiteisminiame tyrime dėl galimo referendumo parašų klastojimo. Nesijausdamas nieko blogo padaręs, nieko nepažeidęs, nieko neklastojęs, nieko neapgavęs, aš atvirai ir sąžiningai papasakojau Paulinos Žemgulienės įrašų trūkumo šalinimo aplinkybes ir… tapau kaltinamuoju. Referendumo aktyvistams, kurie, pasikonsultavę su teisininkais, išvis atsisakė duoti parodymus, jokios bylos nebuvo iškeltos. Ką gi – gera pamoka: dabar žinosiu, kad su teisėsaugos institucijomis reikia būti ypatingai atsargiam, su jomis, kiek tik įmanoma, nebendrauti ir joms jokiu būdu nepadėti išsiaiškinti tiesą, nes teisėsauga gali netikėtai viską pasukti prieš tave.

O dėl to, kad daugiau nei pusmetį daug darbavausi organizuodamas referendumą dėl LR Konstitucijos straipsnių pakeitimo, kad tam paaukojau šimtus valandų savo asmeninio laiko, išleidau ne vieną tūkstantį litų savo santaupų, nei kiek nesigailiu. Mano sąžinė švari. Dariau tai ką, kaip Lietuvos pilietis, ir privalėjau daryti, ką daryti liepia sąžinė, ką numato ir Lietuvos Respublikos Konstitucija: „priešintis bet kam, kas kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“. Nesigailiu to, ką dariau ir padariau. Gailėčiausi, jausčiau gėdą ir sąžinės graužimą, jeigu nebūčiau to daręs.

Tikiuosi, kad gerbiamas Teismas atsižvelgs į mano išdėstytus argumentus ir priims TEISINGĄ sprendimą.

Vytautas Švanys

tiesos.lt