Kodėl Lietuvos nepriklausomybė 1990 metais buvo paskelbta nelaukiant parlamento rinkimų antro turo pabaigos? Kokia kalba Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas siuntė raštus savo pavaldiniams dabartinės Ukrainos ar Baltarusijos teritorijoje? Ar tikrai Antanas Smetona vertas paminklo – kokie jo nuopelnai? Kodėl naciams nepavyko iš lietuvių sukurti SS dalinio – kaip iš estų ir latvių? Kodėl ir šiandien lietuviams toks svarbus Žalgiris?
Į šiuos ir kitus klausimus galėsite atsakyti kovo 10 dieną pirmą kartą visoje Lietuvoje vyksiančiame nacionaliniame konkurse „Lietuvos istorijos žinovas“.
Juokaujame: kokie bus tikrieji konkurso klausimai, be konkurso komisijos, niekas iš anksto nežino. Tačiau neabejojame, kad jie bus įdomūs, patrauklūs ir moksleiviui, ir studentui, ir istorijos mokytojui, ir kiekvienam, suvokiančiam, kad praeities išmanymas lemia ateities išmintį. Todėl kartu su konkurso rengėjais – Lietuvos istorijos mokytojų asociacija (LIMA) ir kviečiame: nepriklausomybės atkūrimo 25-etį sutikime pagilinę savo istorines žinias nacionaliniame konkurse. O plačiau apie jį – šios idėjos sumanytoja ir iniciatorė, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos pirmininkė, istorijos mokytoja su dvidešimtmečiu stažu – Žaneta Vaškevičienė.
Kodėl pakvietėte Tautą pasitikrinti istorines žinias?
Istorija besidominčių Lietuvoje yra nemažai – vyksta įvairūs protmūšiai, viktorinos, tačiau norėjosi visa tai perkelti į brandesnį nacionalinį lygį. Panašiai, kaip kad yra Nacionalinis diktantas, skirtas kalbos kultūrai, ar Konstitucijos egzaminas, stiprinantis kiekvieno teisinių žinių pamatus.
Pamąstėme, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-etis ir yra tas istorinis įvykis, kurio metu galėtume išryškinti savo tapatybę, atkreipti visuotinį dėmesį į istorijos svarbą. Kiekvieno savęs susivokimas platesnėje laiko atkarpoje yra ypač svarbus visuomenėje, kur kasdienis vartotojiškumas užgožia tikrąsias, ilgalaikes vertybes.
Idėja kilo iš apačių, tad ir pirmasis nacionalinis istorijos konkursas suorganizuotas „apačių“, t.y. mūsų pačių – Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos jėgomis. Kaip ir prieš ketvirtį amžiaus Sąjūdis, taip ir mes kiekviename regione kūrėme iniciatyvines grupes. Palaipsniui entuziastų, savanorių, rėmėjų vis daugėjo, muziejai, bibliotekos, mokyklos geranoriškai suteikė konkursui savo patalpas.
Stengiamės konkursu apjungti visas kartas: moksleivius, studentus, jų tėvus, mokytojus, mokslininkus, senjorus ir t.t. Taip pat siekėme išryškinti istoriškai, kultūriškai svarbias Lietuvos vietas. O konkurso klausimams paruošti ir atsakymams vertinti subūrėme bendrą mokytojų ir mokslininkų grupę, siekdami glaudesnio jų bendradarbiavimo ir pasibaigus konkursui – ruošiant vadovėlius ar kitokiais būdais šviečiant visuomenę.
Kaip vyks konkursas?
Kiekvienoje vietovėje vyko ir dar tebevyksta registracija visų, norinčių dalyvauti konkurse. Kovo 10 dieną 10 val. visi užsiregistravusieji atvyks į savo vietovėje numatytą vietą (vietų ieškokite tinklapyje http://www.istorijosmokytojai.lt). Kas nespės užsiregistruoti ar neturės galimybių išvykti iš darbo vietos ar namų, kovo 10 d. nuo 12 iki 14 val. galės surasti konkurso užduotis mūsų tinklalapyje istorijos mokytojai.lt bei internetiniame portale „Delfi“ ir taip atlikti užduotį internetu. Prisijungusiems vartotojams reikės į langelį po klausimu įrašyti savo atsakymą: vieną – du žodžius arba datą. Užbaigę atsakinėti internetiniai dalyviai turi nurodyti savo vardą, pavardę ir kontaktus, kad vertintojai galėtų informuoti apie jo rezultatus ir apdovanoti specialia padėka.
Minėjote, kad konkursu siekiate vartotojiškai visuomenei priminti tikrąsias vertybes. Kodėl vienu iš partnerių, kaip, beje, ir Nacionalinio diktanto rengėjai, pasirinkote būtent vartotojiškų vertybių šauklį – komercinį (pelno siekiantį) portalą Delfi, kur šalia istorinių įvykių, žuvusiųjų rytų Ukrainoje nuotraukų, reklamuojamos zvonkės-bonkės, silikoninės krūtys? Gal nacionaliniams konkursams reikėtų telkti visas žiniasklaidos priemones, taip neskatinant tik vienos iš jų populiarumo ir tuo pačiu – pelno? Arba rinktis tik nekomercinį, iš biudžeto išlaikomą nacionalinį transliuotoją LRT?
Konkursą rengiame pirmą kartą, neturime jokio finansavimo iš biudžeto, tad džiaugiamės visais, kurie mus išgirsta ir priima. Moksleivių parlamento atstovai kreipėsi bent į kelias komercines radijas su prašymu pareklamuoti šį konkursą, bet niekas, deja, neįsileido.
Komercinės žiniasklaidos priemonės tarpusavy konkuruoja, todėl ir nenori reklamuoti kitų. Bet grįžkim prie istorijos egzamino…
… vadinkim geriau konkursas. Mes sąmoningai nevartojame žodžio egzaminas, nes konkurso esmė yra ne tiek įvertinti savo žinias, kiek jas papildyti. Po konkurso bus skelbiami atsakymai, visi galės pasitikrinti, taip praplėsdami savo išprusimą. Geriausiai atsakę bus paskelbti istorijos žinovais. Kitąmet jau planuojame organizuoti kelis konkurso etapus, per kuriuos bus išsiaiškintas vienas geriausias žinovas. Šiemet, jubiliejiniais nepriklausomybės atkūrimo metais, žinovų bus daugiau.
Kiek truks konkursas?
Konkurso trukmė valanda. 60 klausimų – 60 minučių. Norime išlaikyti tam tikrą tempą: klausimai bus kiek ilgesni, bet atsakymai – trumpi. Konkurso klausimai bus kelių pakopų: užduoties rengėjai skaičiavo, kiek parengti lengvų, vidutinių ir sunkių klausimų, kad būtų įdomu įvairaus išsilavinimo žmonėms.
Ar bandėte įtraukti ir emigrantus?
Taip, žinoma – per savo buvusius mokinius, pažįstamus. Tad turime ir užsienyje iniciatyvinių grupių, užsiregistravusių centrų.
Į ambasadas nesikreipėte?
Ne. Nesikreipėme į jokias valstybės institucijas. Šis konkursas – iš „apačių“. Norėjome, kad tai būtų savo dvasia nacionalinis, ne valdžios renginys.
Gal išduotumėte, kiek šiuo metu yra užsiregistravusių dalyvių, kiek į šį renginį įsitraukė istorijos mokytojų?
Užsiregistravo daugiau nei 20 tūkstančių dalyvių, mokytojų įsitraukė per 400. Nėra rajono ar miestelio, kur nebūtų užsiregistravusi bent viena mokykla. Mano „Žemynos“ gimnazijoje dalyvaus visi mokiniai – daugiau negu 800. Lietuvos kariuomenė taip pat žadėjo aktyviai pasitikrinti istorijos žinias.
Iš konkurso dienoraščio:
Sonata Džiavečkaitė, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos Vilniaus skyriaus pirmininkė: „Jau 35-ių Vilniaus miesto ir rajono mokyklų mokiniai bei mokytojai pasiruošę prasmingai paminėti 25-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines. Vilniečiai laukiami 7 centruose – Lietuvos edukologijos universitete, Nacionaliniame muziejuje LDK Valdovų rūmuose, Vilniaus Antakalnio gimnazijoje, Vilniaus universiteto centriniuose rūmuose, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete, Žvėryno gimnazijoje ir Žėručio pagrindinėje mokykloje – kur galės atlikti konkurso užduotį ir netradiciškai paminėti Kovo 11-ąją.
Donatas Norvaišas, konkurso koordinatorius Vilniaus universitete: „Džiugu pranešti, kad Vilniaus universitete šis egzaminas bus laikomas net dvejose vietose: Saulėtekyje ir centriniuose rūmuose.“
Sandra Gaučiūtė, konkurso LEU SA koordinatorė: „Lietuvos edukologijos universiteto studentų atstovybės nariai, siekdami skatinti studentų pilietiškumą, taip pat prisijungia prie nacionalinio konkurso „Lietuvos istorijos žinovas“ organizavimo. Šiuo metu tik svarstome, kaip galėtume kuo plačiau informuoti Universiteto bendruomenę. Ir ką mes nusprendėme? 1) žinių – yra; 2) noras – yra; 3) viešinimo ir įtraukimo planas – yra. Ko mums trūksta? Sulaukti kovo 10 d., kurios metu konkursas sulauks itin daug LEU studentų ir dėstytojų, kurie myli bei gerbia savo šalį ir kurių širdyse gyvi žodžiai: „Aš Lietuvis! Ir didžiuojuosi savo istorija!“.
Evelina Mudinaitė, Londone gyvenanti lietuvė: „Šiandien Londone vyksta Kaziuko mugė. Dar sutikome draugų lietuvaičių ir pasitarėme, kad mes, Londono lietuviai, dauguma tokiu laiku dirbame, bet tikrai spręsime elektroninį Nacionalinio konkurso „Lietuvos istorijos žinovas“ testą. Mes kartu!“
Asta Lukšienė, LIMA tarybos ir konkurso organizacinio komiteto narė, sekretorė: „Vis plečiasi šventinių renginių minint Lietuvos Nepriklausomybės 25-metį spektras. Tam jau pasiryžo 320 Lietuvos mokyklų su bemaž 20 tūkstančių mokinių. Aktyviausiai dalyvauti ruošiasi Jurbarko, Mažeikių, Marijampolės rajonai. Rokiškio, Ignalinos krašto muziejai ruošiasi tapti visuomeniniais centrais, kuriuose istorijos mylėtojai galės pasitikrinti žinias. Švente netradicinis žinių patikrinimas taps ir Baltarusijos bei Lenkijos lietuviškų mokyklų mokytojams ir mokiniams.“
Aušrinė Dereškevičiūtė, fotografė iš JAV: „Smagu, kad toks konkursas organizuojamas. Dvigubai smagiau, kad nepamiršote mūsų, lietuvių, išsibarsčiusių po pasaulį ir suteikiate galimybę ne tik pasitikrinti žinias, bet dar kartą prisiminti mums taip brangią Tėvynę. Plačiau apie šį konkursą JAV lietuviams skelbiama facebook.com grupėje Pietinio-centrinio New Jersey (Niu Džersio) lietuviai.“
LIMA tarybos pirmininkės pavaduotojas, konkurso užduoties rengėjų darbo grupės pirmininkas: Reikėtų pažymėti, kad istorijos žinojimas ir supratimas yra nelengvai apibrėžiamas pagal amžių ar žmogaus užimamas pareigas. Tikrasis jos įsisąmoninimas yra visada susijęs su vidinėmis žmogaus nuostatomis ir vertybėmis. Todėl nenuostabu, kad į kai kuriuos klausimus gali atsakyti penktokas, o vyresnės klasės mokinys ar senokai baigęs mokyklą asmuo gali ir nežinoti atsakymo.
Bernardinai.lt, tiesos.lt