Beveik 37-rius metus besimurkdantis žiniasklaidoje turbūt turi teisę ir patirties išreikšti savo nuomonę apie šią žmonių vadintą ketvirtąja ar net antrąja valdžią. Lyginti ją su sovietinių laikų žurnalistika beprasmiška: per beveik 23-jus metus ji iš paradinės, liaupsinančios vieną valdančiąją partiją, virto kandžia, nesutaikstoma, o kartu dažnai ir korumpuota viešosios nuomonės raiškos priemone. Ji įtakoja rinkimus, ji formuoja nuomonę apie politines jėgas ir visuomeninius procesus, ji iškelia ant pjedestalo visokius veikėjus ir sumurkdo juos jų pačių nešvariuose darbeliuose. Žiniasklaida mus informuoja, linksmina, mus praturtina, bet ir skurdina.
Žiūrovų teismui pasirodė nauja LNK laida „Plikis ir Ponia“. Dar neatsitokėjome nuo Radžio žmonos atrankos ir trykštančios beskonybės, kai mus užvirto naujas šou, atnešęs suvaidintą linksmybę, tuščius juokelius, parodęs tuos pačius pabodusius veidus. A. Valinskas grįžo į savo vaidmenį. Pramogų liūtas neleidžia aplink stipinėjančiai R. Mikelkevičiūtei įsiterpti ir pažerti savo lėkšto humoro perliukų. V. Uspaskichas čia jaučiasi kaip žuvis vandeny, o štai buvusi krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė, matyt, ne į tą TV studiją pateko. Bet ko nepadarysi vardan blėstančio įvaizdžio…
Žavingoji N. Bunkė dirbtinai glaustosi su dabartine D. Zvonkaus žmona, ir man ši trijulė primena svingerių vakarėlį. Suprantu, toks projektas, pasiskolintas kažkur iš antraeilių Vakarų televizijų. Toks scenarijus, kuris netrykšta išmone, žaidybinėmis situacijomis, patrauklia šou konstrukcija. Čia ir protokolo ekspertas G. Drukteinis, kažkada nepadoriai atsiliepęs apie Lietuvą, o neseniai net siūlytas į ministrus, čia ir D. Meiželytė, besibraunantį į eterį, kad tik jos tauta neužmirštų, čia ir L. Karalius, ketinantis taip pataisyti savo reputaciją…
Vienu žodžiu, kaip pasakytų mano bičiulis, vargo vakarienė… Bet televizijos kiša žiūrovui tokius banalius projektus, tikėdamosi pakelti savo krintančius reitingus. Nenuostabu (o ir skaudu), kad tas žiūrovas ieško rusiškų kanalų, kurie užtvindyti serialais apie mafiją, parsidavusius mentus, užpilti krauju ir dar visokiu kitu šlamštu.
Skaitau komercinius kanalus TV3, TV6 ir TV8 valdančios bendrovės „Tele-3“ vadovės Lauros Blaževičiūtės interviu, kuriame iškili ponia nusiskundžia, kad konkurencija televizijos rinkoje – milžiniška, dažnai destruktyvi ir pripažįsta pirmaujančius. Moteris teigia mėgstanti laimėti ir laužyti nusistovėjusias taisykles, nes tai suteikia įkvėpimo nesustoti. Ji skundžiasi, kad kritikuoti televizijas yra mados reikalas. Į žiūrovo priekaištus, kad „televizija nieko gero nerodo“, ji atkerta, kad TV žiūrimumas nesumažėjo.
Patyrusi TV vadybininkė, manau, žino tą nesibaigiantį mass media ginčą: ar žiniasklaida turi vesti į priekį visuomenę, ar visuomenė privalo praryti visa, ką jai pakiša radijas, TV, spauda, internetas? Vaikydamosi didelių reitingų, Lietuvos televizijos sukuria be galo daug šlamšto, tarp kurio nemažai prievartos, smurto, brutalių apsinuoginimų, žemo lygio kūrinių. Tai ypač pavojinga vaikams ir paaugliams, kurie dažnai mėgdžioja savo TV ekranų herojus. Ar laukiame, kad atplūs šaudymų banga, kaip JAV mokyklose?
Čia nesusilaikysiu ir prisiminsiu darbą 1993 metais lietuvių kilmės amerikietės, antropologės L. Baškauskaitės vadovautoje TELE-3. Žinoma, tai buvo primityvesnės komercinės televizijos laikai, bet tuomet patyrusi mokslininkė žurnalistams kėlė aukštus reikalavimus, ir jos man pasiūlyta laida „Žvelkime atidžiau“ buvo viena žiūrimiausių visoje TV rinkoje.
„Į Lietuvą naujausios televizijos tendencijos ateina net dvejais metais vėliau, ir nors mes, kaip televizija, būtume pasirengę tuos pokyčius įgyvendinti anksčiau, bet vis dar susiduriame su Lietuvos rinkos mažumu ir provincialumu“, – sako L. Blaževičiūtė.
Šiandien pirmadienis. TV3 programoje – laida „Gyvenimas yra gražus“. Ir vėl gersime kavutę su kokia nors burleskos šokėja ar Karmėlavos politike, gilinsimės, kodėl kažkas vos vedęs taip greitai išsiskyrė, ir esu įsitikinęs, kad neilgai trukus eteryje išvysime žaviąją N. Bunkę, kuriai A. Valinskas, turėdamas savo patirtį, žada svaiginančią Seimo narės karjerą…
Teisingai sakoma, kad žiūrovo neapgausi. Jis supranta žemiškas vertybes, skiria pelus nuo grūdų. Štai kodėl nesena sociologinė apklausa rodo, jog pasitikėjimas žiniasklaida Lietuvoje yra žemiausias per 15 metų. Taip teigia sociologas V. Gaidys, kurio bendrovė „Vilmorus“ apklausė 1031 Lietuvos gyventoją. Per apklausą, atliktą sausio 11-20 dienomis, žiniasklaida sakė pasitikintys 33 procentai respondentų, 26 procentai išsakė nepasitikėjimą, kiti neturėjo nuomonės. Šis pasitikėjimo žiniasklaida rezultatas – mažiausias per 15 metų, kai atliekamos apklausos. Tiesa, sociologas tvirtina, kad toks rodiklis atitinka visos ES vidurkį, tad ir šiuo požiūriu mes niekuo nesiskiriame nuo Vakarų.
Pasak sociologo, Lietuvos žiniasklaida aukščiausius reitingus turėjo 1999-2000 metais – tuomet lietuviai ja pasitikėjo labiau nei bet kurios kitos Europos šalies gyventojai. Dienraštyje „Lietuvos rytas“ skelbiami apklausos rezultatai rodo, kad iš visų institucijų Lietuvoje labiausiai pasitikima ugniagesiais gelbėtojais – jais pasitikėjo 90,5 procentai apklaustųjų. Daugiau nei pusė šalies gyventojų taip pat pasitiki Bažnyčia (56 procentai) ir kariuomene (55 procentai).
www.alkas.lt