2018 gruodžio 19 d. JAV prezidentas Donaldas Trampas netikėtai paskelbė apie greitą dalinį JAV karių pasitraukimą iš Afganistano ir apie 2000 Amerikos karių pasitraukimą iš Sirijos. Po tokio D. Trampo sprendimo sekančią dieną net atsistatydino Gynybos sekretorius Jamesas Mattis. Tačiau JAV karinė vadovybė iki šiol neturi jokio aiškaus „karių išvedimo“ plano. Ar tikrai JAV baigs savo karinę misiją Sirijoje?
Prezidento Trampo paskelbtas „istorinis laimėjimas“ prieš teroristines grupuotes Sirjoje yra oficiali priežastis išvesti JAV karius iš Sirijos. Tačiau jo skelbiama „pergalė prieš teroristus“ neatitinka tikrovės.Prezidento Trampo kalbos apie greitą JAV „karių išvedimą“ iš Sirijos ir apie laimėtą kovą prieš taip vadinamą „Islamo valstybę“ (IS) yra tik simbolinis žingsnis, viešųjų ryšių parodomoji akcija. Tuo metu, kai Trampas paskelbė apie laimėtą kovą prieš IS, džihadistų kovotojų grupuotė „Hay’at Tahrir Al-Sham“ (buvęs Al-Nusra Frontas) žymiai išplėtė savo kontrolę Alepo provincijos vakarinėje ir Idlibo pietinėje dalyje.
JAV Amerikos kariai Sirijos Arabų respublikoje būna nelegaliai be jokio tarptautinio JAV mandato, be Sirijos vyriausybės ir JT ST leidimo pažeidžiant Sirijos suverenitetą ir tarptautinės teisės normas jau mažiausiai ketverius metus. Nors Vašingtonas teigia, kad JAV kariai ir oro pajėgos yra šalyje tam, kad kovotų su džihadistų teroristų grupuotėmis, tačiau daugybę įrodymų įrodo, kad Vašingtonas ir jo sąjungininkai slaptai remia tas pačias džihadistų grupes prieš kurias jis turėtų kovoti dar nuo 2011 metų Sirijos karo pradžios. JAV kariai neleidžia Damaskui naudotis jo gamtiniais ištekliasi ypač nafta turtingame regione į rytus nuo Eufrato upės. Tūkstančiai Sirijos civilių buvo nužudyti Amerikiečių pajėgų ir įvykdyta daugybę karo nusikaltimų.
Vašingtonui prisidengiant kova su al-Qaeda, Daesh (ISIS) ir Jabhat al-Nusra Fronto (nuo 2016 liepos mėn. nauju pavadinimu Jabhat Fatah al-Sham) grupuotėmis ir po septynerių metų didelių pastangų nepavyko nuversti Sirijos prezidento Assado ir jo vyriausybės.
JAV karių okupacija Sirijoje yra tik viena daug didesnės, dešimtmečius trunkančios kampanijos dalis, kuria siekiama iškovoti, išlaikyti ir išplėsti JAV hegemoniją Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Centrinėje Azijoje, kurios tikslas – Rusijos ir Kinijos apsupimas ir sulaikymą.
Prezidento Trampo sprendimas „išvesti“ JAV karius iš Sirijos yra visuotinai giriamas, visame pasaulyje yra švenčiamas kaip pragmatiškas taikos kūrimo gestas, išskyrus jo priešus esančius JAV „valstybės gilumoje“ („šešėlinius valstybininkus“, ang. deep state).
Karas Sirijoje tęsis, gali keistis tik karo forma
Tačiau prezidento Trampo pareiškimas nėra toks paprastas ir sveikintinas, kaip daugumai galėjo pasirodyti, o švęsti gali būti per anksti, nes šis apgaulingas žingsnis paprasčiausiai keičia Amerikos ir jos sąjungininkų prieš Siriją vykdomo hibridinio karo formą. Karas Sirijoje toliau tęsis ir liks ne ką mažiau pavojingas, net jei iš tikrųjų JAV išvestų dalį savo kariuomenės iš Sirijos.
Esmė tame, kad tai nėra vadinamasis JAV karių „atsitraukimas“ iš Sirijos, kurį daug kas vaizduoja, bet iš tikrųjų yra gudrus žingsnis siekiant ekonomiškai efektyviau plėtoti JAV karinius, politinius ir galiausiai strateginius tikslus Sirijos Arabų Respublikoje ir už jos ribų.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad JAV prezidentas Trampas leido Turkijos prezidentui Erdoganui pradėti anti-teroristinę operaciją Eufrato rytuose JAV okupuotome Sirijos šiaurės rytiniame regione ir tokiu būdu išdavė savo sąjungininkus Kurdus. Tačiau JAV skelbiamas karių „pasitraukimas“ iš Sirijos turėtų būti vertintinas kaip Kurdų kontrolės išlaikymas šiame regione iš anksto užkertant kelią Turkijos ambicijoms. Vis dėlto, net jei Turkija iš tiesų pradės anti-teroristinę operaciją prieš Kurdus, tai nebūtinai reiškia, kad Kurdų Liaudies Apsaugos Dalinių (YPG) vadovaujamos Sirijos Demokratinės Pajėgos (SDF) bus sunaikintos. 2018 gruodžio 3 JAV specialusis atstovas James F. Jeffrey Sirijai pareiškė, kad JAV svarsto tarptautiniu mastu pripažintą „neskraidymo zonos“ įvedimą Kurdų kontroliuojamame naftos ištekliais turtingame Sirijos šiaurės rytiniame regione po galimo JAV karių išvedimo iš Sirijos, įteisinant šią „neskraidymo zona“ remiantis JT Saugumo Tarybos 2254 Rezoliucija, ypač septintuoju jos punktu. Nors iš tikrųjų šiaurės rytų Sirijoje jau de facto egzistuoja „neskraidymo zona“, nes nei Rusijos, nei Sirijos lėktuvai nepatenka į de facto Amerikietišką „įtakos sferą“ į rytus nuo Eufrato upės.
JAV būtų daug ekonomiškiau ir su mažesne rizika kontroliuoti dideliais naftos ištekliais turtingą šiaurės rytų Sirijos regioną per „neskraidymo zoną“, nei per sausumos karius.
JAV karių išvedimas iš Sirijos gali duoti pretekstą palaipsniui išvesti Irano karius iš Sirijos remiantis viešai neskelbiamam susitarimu, kuriam Rusija bando tarpininkauti tarp Irano, Sirijos, Izraelio ir JAV.
Rusija, Izraelio prašymu, galų gale dar 2018 rugsėjo mėn. sėkmingai „įtikino“ Iraną ir jo sąjungininkus atitraukti savo pajėgas 140 kilometrų atstumu nuo Izraelio užimtų Golano aukštumų pietvakarinėje Sirijoje. Tokiu būdu Amerikos karo lauko mūšio viršenybė Sirijos Kurdu kontroliuojamame šiaurės rytiniame regione, kuriame jau de facto egzistuoja „neskraidymo zona“, išliks nepakitusi net ir nepaskelbus tarptautiniu mastu pripažintą „neskraidymo zoną“, tuo tarpu Irano įtaka palaipsniui mažės.
Jei Iranas palaipsniui pradės karių išvedimą iš Sirijos, tuomet JAV jau neturėtų pagrindo grasinti savo partneriams „antrinėmis sankcijomis“, jei jos investuos į išlaisvintos Sirijos atstatymą.
JAV karių pasitraukimas iš Sirijos pašalina kliūtis tolesniai karinio konflikto eskalacijai
JAV politikos formuotojai jau daugelį metų rengė planus dėl JAV karinės viršenybės Artimuosiuose Rytuose. 2009 metais „idėjų kalvės“ Brookingso Instituto skelbtame dokumente (With path to Persia? Options for a new American Strategy toward Iran. Number 20 June, 2009) buvo numatyta, kad JAV sąjungininkas Izraelis surengia didelį puolimą prieš Iraną. Tačiau vienintelė kliūtis šiam plano atvejui įgyvendinti buvo Izraelio karinių oro pajėgų būtinybė skristi virš JAV sąjungininkės Jordanijos arba virš JAV okupuoto Irako teritorijos, kurioje Jungtinės Amerikos Valstijos yra atsakingos už Irako oro erdvės gynimą.
Dokumento skyriuje “Leave it to Bibi: Allowing or Encouraging an Israeli Military Strike” aprašoma Izraelio Oro Pajėgų (IDF) oro antskrydžių prieš Iraną galimybė subombarduoti Irano branduolinius įrenginius, skydžio tranzito problemos, su kuriomis susidurtų Izraelio karo lėktuvai skrendant per tranzitines šalis Iraką ar Jordaniją ir kokie karo lėktuvai galintys nuskristi didelį nuotolį galėtų įvykdyti šią misiją. Jei misiją vykdytų JAV pajėgos, „tuomet tai gali kelti pavojų Amerikos pastangoms Irake. O jei Izraelis pažeistų Jordanijos oro erdvę, tai greičiausiai sukeltų politines problemas Jordanijos karaliui Abdullahui Al-Husseinui, kuris yra vienas arčiausių Amerikos (ir Izraelio) Arabų sąjungininkų šiame Artimųjų rytų regione. Taigi, labai mažai tikėtina, kad Jungtinės Valstijos leistų Izraeliui perskristi Iraką, ir dėl problemų, kurias jis sukurtų Vašingtonui ir Jemenui, mažai tikėtina, kad Izraelis galėtų bandyti skristi virš Jordanijos.“ Rašoma dokumente.
Todėl, „Izraelio ataka prieš Iraną tiesiogiai paveiktų svarbiausius Amerikos strateginius interesus. Jei Izraelis skristų per Irako oro erdvę, Iranas ir didžioji dauguma žmonių visame pasaulyje matytų oro antskrydį, jeigu jis nebūtų sankcionuotas, kaip JAV sąmokslą. Net jei Izraelis naudotų kitą skrydžio maršrutą, daugelis Iraniečių vis dar matytų antskydį kaip Amerikiečių palaikomą ar net Amerikiečių suorganizuotą. Galų gale, bet kokiame oro antskridyje būtų naudojami JAV pagaminti, jos pristatyti ir finansuojami lėktuvai F-15 ir F-16 ir daugelis kitų ginklų. Iš tiesų JAV kasmetinė 3 mlrd. JAV dolerių pagalba Izreliui palaiko Izraelio Gynybinių Pajėgų konvencinį pranašumą regione,“ rašoma 2009 metų Brookingso Instituto dokumente.
Taigi, išvedus JAV karius iš Irako, remiantis 2009 m. JAV planais, kad Izraelis suduotų oro smūgį Iranui, arba išvedus JAV karius iš Sirijos, kad būtų išvengta JAV kaltės dėl Izraelio oro atskrydžių, JAV gali pašalinti kliūtį kurios panaikinimas prives link didesnės karinės eskalacijos ir netgi didesnio karo, o ne taikos.
Brookingso Institutas taip pat numatė, ką JAV darytų po to, kai tariamai „vienašališkas“ Izraelio oro antskydis suduotų smūgį Iranui:
„Iraniečiai, be abejonės, atkurtų savo branduolinio ginklo sodrinimo įrenginius. Tikėtina, kad Iraniečiai suduotų atsakomąjį smūgį Izraeliui, ir jie taip pat galėtų suduotį atsakomąjį smūgį Jungtinėms Valstijoms, (kuris gali duoti pretekstą JAV karo lėktuvams bombarduoti Iraną ar net pretekstą JAV karinei invazijai į Iraną). Mažai ikėtina, kad po Izraelio oro atakų jie (Iraniečiai) nutrauktų paramą smurtinėms ekstremistinėms grupuotėms (pvz. Hebollah) ar pakeistų savo regioninę padėtį.“
Ši JAV politika Sirijos karo kontekste galėtų reikšti didelius, precedento neturinčius Izraelio oro antskrydžius prieš Sirijos taikinius, tuo pačiu vengiant Rusijos karinių taikinių siekiant išvengti Rusijos atsakomųjų veiksmų, tuo labiau, kad Maskva yra Izraelio sąjungininkas.
Izraelis jau aiškiai davė suprasti, kad jis ir toliau priešinsis „Iranui“ Sirijoje net ir po to, kai JAV išves savo pajėgas iš Sirijos.
Bet koks Sirijos pasipriešinimas prieš Izraelį bus panaudotas siekiant, kad JAV vėl sugrįžtų į Sirijos konfliktą. daug didesnį konfliktą jau tiesiogiai puolant Damaską, tuo tarpu galimo plataus masto atveju išvesti JAV kariai netaps lengvu tiakiniu Sirijos ir Irano kariuomenėms.
JAV kariai atsitraukia, Turkijos kariai žengia į Siriją?
Turkija su savo remiamomis teroristinėmis islamistinėmis grupuotėmis atliko svarbų vaidmenį kare prieš Siriją nuo pat 2011 m. pradžios. JAV politikos kūrėjai dar prieš du dešitmečius įtraukė Turkiją ir Izraelį kaip du regioninės galios centrus kovoje prieš Sirijos vyriausybę.
1983 m. JAV CŽV dokumente („Bringing Real Muscle to Bear Against Syria”. 14 September, 1983) teigiama:
„JAV turėtų apsvarstyti kaip ryžtingai didinti spaudimą prieš Assadą (vyresnyjį), per slaptai suorganizuotas karines grėsmes Sirijai iš trijų pasienio valstybių priešiškų Sirijai: Irako, Izraelio ir Turkijos.“
„Jei Izraelis kartu su Irako iniciatyva padidintų įtampą prieš Siriją, spaudimas Assadui (vyriasniajam) sparčiai padidėtų. Turkijos veiksmai jį dar labiau psichologiškai spaustų.“
2012 metais JAV politikos formuotojai Brookingso Instituto dokumente „Sirijos gelbėjimas: režimo pakeitimo galimybių vertinimas“ (“Saving Syria: Assessing Options for Regime Change”. Memo # 21, March 2012) nurodė:
„Izraelis galėtų laikyti pajėgas Golano aukštumose ar šalia jų, ir tai darydamas gali nukreipti (Sirijos) režimo pajėgas nuo opozicijos slopinimo. Ši (Izraelio pajėgų) dislokacija gali įvaryti baimę Assado režimui dėl daugiafrončio karo, ypač jei Turkija nori daryti tą patį savo pasienyje ir jei Sirijos opozicijai yra nuolat tiekiami ginklai ir kariniai mokymai. Tokia kariuomenės mobilizacija galbūt galėtų įtikinti Sirijos karinę vadovybę nuversti prezidentą Assadą, kad išsaugotų save.“
Turkija jau rodo ženklus apie savo ketinimus įsiveržti į Siriją į rytus nuo Eufrato upės ir praplėsti savo karinę okupaciją didesnėje Sirijos teritorijoje. Turkijos pajėgos įžengusios į Siriją, pasitarnautų kaip priešakinės pajėgos kovoje prieš Sirijos pajėgas prasidėjus didelio masto karui ir taptų apsaugota ginklų tiekimo linija vedanti nuo Sirijos į Turkijos teritorijos gilumą. JAV pajėgos sugrįžusios į karą galėtų tai padaryti iš Turkijos pusės ir išvengtų būti atkirstos.
JAV toliau apginkluoja Sirijos Kurdų sukilėlius
Nepaisant Donaldo Trampo skelbto „karių išvedimo“ iš Sirijos, JAV vis dar tiekia karinę techniką, ginklus ir šaudmenis Sirijos Demokratinėms Pajėgoms (SDF) šiaurės rytų Sirijoje. Po to, kai JAV paskelbė apie „pasitraukimą“ iš regiono, rytų Eufratą pasiekė jau antrasis JAV karinis konvojus, 2019 sausio 3 d. pranešė Sirijos Žmogaus Teisių Stebėjimo (SOHR) organizacija.
SDF pajėgas pagrinde sudaro Kurdai, Arabų ir Asirų sukilėlių kovotojai. SDF pajėgoms pagrinde vadovauja Kurdų sukilėlių Liaudies Apsaugos Daliniai (YPG) įkurti 2015 m. spalio mėnesį, kurių misiją – kovoti dėl pasaulietinės ir federalinės Sirijos.
Nuo 2014 m. Pentagonas perdavė Sirijos Demokratinėms Pajėgoms (SDF) tonus ginklų, tarp jų šarvuočių ir prieštankinių raketų tariamai kovai su „Islamo Valstybės“ teroristais. Šių ginklų pristatymas sukėlė naują krizę tarp Vašingtono ir Ankaros, nes pastaroji laikosi nuostatos, kad Kurdų Liaudies Apsaugos Daliniai (YPG), kurie sudaro SDF branduolį, yra teroristinė organizacija.
2017 m. lapkričio 24 JAV prezidentas Trampas pažadėjo Turkijos pprezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui, kad JAV nebetieks daugiau ginklų Kurdų (YPG) pajėgoms šiaurės rytų Sirijoje. Tačiau kaip matyti, šio pažado nesilaiko.
Turkija planuoja pradėti didelio masto karinę operaciją Sirijos šiaurės rytų dalyje. Turkija toliau dislokuoja tankus ir karinę techniką prie sienos su Siriją.
Sirijos Kurdai jausdamiesi išduoti JAV ir bijodami Turkijos karinės invazijos kreipėsi į Sirijos prezidentą Basharą al-Assadą pagalbos. Tokia įvykių eiga gali padėti atverti kelią Sirijos prezidento Basharo al-Assado pajėgoms, kurias palaiko Rusija ir Iranas, vėl atgauti Kurdų valdomą šalies dalį prie Turkijos sienos.
Sirijos Kurdų kontroliuojamas šiaurinis Rojavos regionas yra labai strategiškai svarbus dėl didelių jame esančių naftos išteklių.
Nepaisant JAV prezidento Trampo paskelbimo apie JAV „karių išvedimą“, nuo 2019 metų pradžios JAV karo lėktuvai suintensyvino bombardavimus rytų Sirijoje, ypač žmonių gyvenamuose vietovėse esančiose ant Eufrato upės kranto, toliau tęsdami operaciją „Roundup“ prieš „Islamo Valstybės“ teroristus.
2018 gruodžio 30 JAV karinė vadovybė pripažino, kad nuo 2014 metų per JAV vadovaujamos koalicijos bombardavimus žuvo daugiau, kaip 1,139 civilių Sirijoje ir Irake. (Apie JAV vadovaujamos koalicijos oro antskydžių metu nužudytų daugiau, kaip tūkstantį civilių Sirijoje ir Irake laikotarpyje nuo 2014 rugpjūčio iki 2017 kovo mėnesio, 2017 metais skelbė JAV dienraštis „The New York Times“).
Tačiau JAV karinės vadovybės pateikti civilių aukų skaičiai yra gerokai mažesni, kurias pateikė nepriklausomos stebėjimo grupės. Pvz. „Airwars“ skaičiavimais teigiama, kad nuo JAV vadovaujamos koalicijos bombardavimus nuo 2014 metų rugpjūčio mėnesio žuvo nuo 7,308 iki 11,629 civilių gyventojų.
Taigi, padidėjęs bombardavimų intensyvumas paneigia prezidento Trampo teiginius, kad teroristinė organizacija „Islamo Valstybė“ nugalėta, arba kad JAV karas Sirijoje baigėsi. Vis dar neaišku, ar JAV karinės oro pajėgos tęs bombardavimus ir ar JAV kariai išeis iš Sirijos. Pasak JAV Gynybos departamento atstovo, JAV neturi numatyti karių išvedimo iš Sirijos plano.
Sausio 4 dieną Rusijos oro pajėgos taip pat pradėjo savo pirmuosius 2019 metų oro antskrydžius Sirijoje bombarduodamos džihadistų kovotojų kontroliuojamus miestus Alepo provincijos vakarinėje dalyje atsakant į džihadistų grupuotės „Hay’at Tahrir Al-Sham“ (reorganizuotos iš Jabhat al-Nusra) didelio masto puolimą vakarinėje Alepo provincijos dalyje.
Išvesti JAV karius iš Sirijos, ne JAV prezidento kompetencija
Kai prezidentas Trampas paskelbė apie JAV karių išvedimą“ iš Sirijos, JAV korporatyvinė žiniasklaidą, neo-konservatoriai, JAV karinė vadovybė ir politikos institutų „idėjų kalvės“ iš karto pasipriešino tokiam prezidento sprendimui.
Tad JAV prezidento Trampo paskelbtas „karių išvedimas“ iš Sirijos yra tik tušti žodžiai, kurių tikslas parodyti, kad prezidentas Trampas tęsia savo rinkiminį pažadą pabaigti karą Sirijoje ir „siekia taikos“. JAV prezidentas negali būti nepriklausomas ir užsienio politikoje neturi realios galios – jis tik simbolinis prezidentas, jam pataria ir politiką rašo tas pats korporatyvinis elitas su kuriuo jis kartu dirba. Tad beprasmiška tikėtis, kad JAV prezidentas D. Trampas JAV užsienio politika Sirijos atžvilgiu pakeis 180 laipsniu kampu ir JAV „karius išves“ iš Sirijos. JAV prezidentai politikos nekuria. Jie tiesiog atstovauja specialiems globalaus korporatyvinio verslo elito interesams. JAV politiką kuria ne Baltieji Rūmai, bet Volstritas (Wall Street), karinis – pramoninis, bankinis elitas, politikos institutų „idėjų kalvės“ (think-tank), daugelis slaptųjų Amerikos žvalgybos agentūrų.
Reikėtų dar kartą priminti, kad prieš rinkimus būsimasis prezidentas Trampas žadėjo pabaigti karą Sirijoje. Tačiau tapęs prezidentu Donaldas Trampas atsisakė savo noro „išvesti karius“ iš Sirijos. 2018 metų rugsėjo mėnesį Trampas pasirašė naują JAV strategiją Sirijai apimančią naujus JAV karinius tikslus ir pašalino visus terminus išvesti JAV karius iš Sirijos. O 2018 gruodžio 19 d. vėl paskelbė apie „greitą“ JAV karių išvedimą iš Sirijos.
Pabaigai
Yra neracionalu manyti, kad JAV atsisakė savo hegemoninių planų ir tikrai JAV „išeina“ iš Sirijos nepaliekant pavojingų planų, kurie vėl išplėstų karą Sirijoje. Tikrasis JAV pasitraukimas iš Sirijos neatitiktų dabartinių JAV pasaulinių ambicijų ir pavojingos pasaulinės politikos.
JAV karinis dalyvavimas Sirijos kare visada buvo nukreiptas į valdžios pakeitimą Sirijoje ir Irane, kurio galutinis tikslas – neutralizuoti Izraelio priešininką Iraną, o Amerikai tai leistų priartėti prie Rusijos sienų. JAV Valstijų sekretorius Mike Pompeo dar kartą patvirtino, kad JAV vienašališkai atnaujintomis sankcijomis ir toliau siekia savo tikslo – pakeisti režimą Irane.
JAV skelbiamas „karių išvedimas“ iš Sirijos atvertų kelią vienašališkiems Izraelio antskrydžiams Sirijoje ir atvertų kelią neteisėtai Turkijos invazijai į Sirijos Kurdų kontroliuojamą teritoriją, o tai savo ruožtų vėl leistų JAV kariams sugrįžti arba jų net neišvesti, kad JAV kariai turėtų naują pretekstą ginti savo sąjungininką Izraelį ar Kurdus nuo Turkų.
Tad JAV pajėgos Sirijoje bus kiek įmanoma ilgai tiek prisidengiant „kova su terorizmu“ ar kova prieš „Sirijos režimą“ tariamai cheminiu ginklu nuodijantį savo žmones, ar „pagalba Kurdams“, kadangi JAV pasitraukimas iš Sirijos susilpnintų JAV įtaką Artimuosiuose Rytuose ir leistų įsigalėti Rusijai (Irano įtaka regione silpnėja, kadangi Rusija yra Izraelio sąjungininkas).
JAV prezidento viešai paskelbtas „karių išvedimas“ iš Sirijos scenarijus visiškai nereiškia JAV karinės koalicijos misijos Sirijoje pabaigos. JAV ir Turkija sieks išsaugoti kontrolę Sirijos Kurdų kontroliuojamame regione.
JAV prezidento viešai paskelbtas „karių išvedimas“ atsižvelgiant į naujas sąlygas paprasčiausiai pakeis JAV vykdomą kinetinį karą į hibridinio karo formą Sirijoje, kuris toliau lems įvykius JAV – Izraelio naudai.
Bet labiausiia tikėtina, kad JAV karių iš Sirijos, kurioje yra 18 JAV karinių bazių, neišves. JAV nepaliks strateginėje padėtyje esančios Sirijos, turinčios priėjimą prie keturių jūrų -Viduržemio jūros, Kaspijos jūros, Juodosios jūros ir Persijos įlankos sujungiančių į vieną energetinį tinklą.
Tikrasis pasitraukimas iš Sirijos karinio konflikto parodytų negrįžtamą JAV hegemonijos mažėjimą. Tai būtų dar vienas JAV pasaulinės imperijos nuosmūkio ženklas.